Religija - Puslapis 9 - Straipsniai.lt

Motinų gailestingumas

Medium Shot Little Boy Reading Bible Couch 23

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Erškėčiais nuklotas tavo takas
Skaudžiausia kančia nuo mylimųjų
Ir smūgį mirtiną
Smogia tik mylimieji

Po maldos
Tarsi nuo aukšto kalno
Su ramybe vėl į gyvenimą grįžti tu
O poilsis tau bus tik amžinybėj

Pasitikėk Dievu
Ir pro visas kliūtis tu eik rami
jei sukluptum Jis visada šalia žinai
Jo gerumu pasitikėt gali pilnai

Kai truks tau meilės širdyje kantrybės
Kai būsi žeminama ir tylėsi
Tu prisimink kaip Dievas elgėsi
Kaip buvo žemėje žmonijos teisiamas

Todėl sakau
Tu motina vaikų nors jie to nesupranta
Dėl nepatyrimo
Supras

Tu nesigraužk
Ir jų širdyje meilė jau gyvena
Bet jie dar ne tokie kokius norėtum juos matyti
Palaimink juos gyvenimo kely

Nelengva jiems
Nekantrūs ir pikti dėl nesėkmių
Nes jų troškimai žemiški
Ir jie šį kelią turi dar praeit

Būk jiems tiesa ir meilė
Nebereikėtų tau supykti kad lauktų atleidimo
Geriau išbark ir pamokyk
Po to palaimink juos

Žinok kad niekas tau jų nepakeis
Tu motina o jie vaikai
Tai tavo kūnas ir dvasia juose
Ir viskas su laiku į gera atsiskleis

Tad būk rami tu motina esi
Ir koks bebūtų vaikas tai tavo atvaizdas –
Mylėk.

Vaikeliai, padėkite vienas kitam,
Nes tai ir yra gailestingoji Dievo meilė.

Ateiki, Viešpatie, - jie nebeturi vyno

Teksto dydis: +1, +2, normalus

(plg. Jn 2 ,3 b, Fil 3,19, Įst 32, 33)

Ateiki, Viešpatie, - jie nebeturi vyno -
jų šventė baigiasi beviltiškai liūdnai -
jie be Tavęs, kaip švęsti nebežino,
nors nuo rinktinių valgių lūžta jų stalai.

Nuo pilvo puotos širdys jų aptemę,
o protai užimti naujais planais,
kaip užvaldyti ir pavergti žemę
ir visą ją paversti pelenais...

Ateiki, Viešpatie, nes peržengtos jau visos ribos,
Tavoj šventovėje - stabų stabai -
pasaulio kunigaikštis Tavąją kūrybą
išniekino, ir kur pažvelgsi - kyšo jo ragai.

Ateiki, Viešpatie, ir leiski jiems patirti,
kad induose jų - mirtini nuodai,
kas gyva, verčiantys į lėtą mirtį -
ir puota baigsis - ji netruks ilgai.

Ateiki, Viešpatie, - jie nebeturi vyno -
ir nuodus jų savo krauju pakeisk -
ateiki - juk ką daro, jie nežino -
ir jei gali, Tu jiems kaltes atleisk.

Ateiki ir dovanok jiems naują širdį,
kad jie Tave pažintų, kaip juos pažinai -
ateiki į jų puotą, į jų lėtą mirtį
ir pasilik jų taurėse, kaip vynas - amžinai.

Nurimo vėjas

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Nurimo vėjas ir nustojo ūžęs,
žaibai atšipo, o trankus griaustinis
staiga nutilo - tik širdies bakūžėj
šešėliai nesitraukia paskutiniai...

Tamsioj nakty ant mano stalo žvakė -
jos šviesoje tamsa suplyšta tartum šydas,
o aš kaip elgeta, nuskurdęs ir apakęs
čia ateinu pasigailėjimo prašyti –

atleisk man, Viešpatie, kad įsileidau
klastūnę tamsą vėl į savo širdį -
prašau Tavęs - neslėpki savo veido
ir gydančia ugnim akis aklas suvilgyk –

juk į Tave, kaip nerami plaštakė
iš sutemų nakties ir vėl veržiuosi -
Tu man švieti, kaip ta grabnyčių žvakė
ir leidi praregėt jos spinduliuose -

nors ir seniai jau vėjas nebeūžia,
nebegirdėti tolumoj griaustinio -
pabūk dar, Viešpatie, širdies bakūžėj,
kol saulės spinduliai palies ją pirmutiniai.

Baltai užsnigusiam take

Christian People Praying Together Medium Shot 23

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Baltai užsnigusiam
take -
užšalusių širdžių
laike -
aš Tavo pėdas
atrandu
ir paskui jas pusnim
brendu,

klausydamas širdim
tylos -
jos meile sklidinos
kalbos,
kuri paguos
ir apkabins -
ramybėj savo
panardins

ir naują viltį
dovanos,
kaip blyksnį saulės
šilumos,
kurioj ištirps
širdies ledai
ir nors paliks
seni randai,

bet ta širdis jau taps
kita -
Tavosios meilės
paliesta,
kurios gelmėj
Tu gyveni -
gyvybę savo
dalini

ir lydi užsnigtu
taku -
tuo stingdančiu speigų
laiku,
kur Tavo pėdas
atrandu
ir Tavo pašauktas
vardu -
laimingas per pusnis
brendu.

Pasilenkdamas

Multiracial Friends With Book Writing Notepad 23

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Pasilenkdamas
Prie tavo kojų, Viešpatie,
Pamatau aš žemę iš dangaus, –
Po absurdiškos puikybės luobu
Kolapsuoja čia širdis žmogaus.

Tarsi Vėlinių nakties liepsnelės
Spindi, bet neapšviečia būties,
Svetimumo šaltis tyliai kausto,
Nors ir stovim petim prie peties.

Žemė ir dangus mirtim atskirta,
Bet sujungta meilės jungtimi.
Aš prie tavo kojų pasilenkęs
Taką į tave randu širdy.

Kalbanti tyla

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Tyliu... bet norisi rėkte išrėkti
- Na nekankinkit manęs, neskaudinkit, prašau...
Tiek daug svajota, laukta ir tikėta,
Bet... prie suskilusios aš geldos vėl likau.

Man taip sunku, man taip baisu, negera...
Tačiau kodėl tuomet palikt tavęs aš negaliu?
Galbūt todėl, kad mes kartu nuėjom ilgą kelią?
O gal dar myliu vis tave? Vis dar tikiu? kvailė...

Maldauki tyla, už mane tu dievą,
Kad neprarasčiau aš tikėjimo, vilties,
Gal mano širdį dar palies Aukščiausiojo gailestingumas.
Suteiks jėgų ištraukt jo sielą iš pragaro ugnies...

Dievo gailestingumas

Closeup Shot Male Pointing Sentence Bible 181624

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Aplinkui tylios rožės gailiai verkia,
Kad niekas jų į savo širdį nepamerkia
Ir nepražysta jos skaisčiai rodonai
Nors Dievas įžengia į mus per duoną.

Atleisk mums, Viešpatie, mylėt nemokam,
Tik per dienų dienas sau šokam, šokam,
Kažką vis dirbam, lekiam, skubam,
O vakarais iš skausmo laipiojame lubom.

Kažko vis ieškom ir nurimt negalim,
Pamiršdami išgydančiąją Tavo galią.
Bet Tu vis vien nuplauni vandeniu, krauju pagirdai,
Kurs trykšta iš žaizdos pravėrusios Tau širdį.

Ir duodi savo meilę mums, kad tęstųsi gerumas.
Šventai, galingai, amžinas gailestingumas!

Viskas vyksta labai greitai,
lyg atskiri filmo kadarai kartojasi
tam tikri gyvenimo epizodai, nuotrupos,
kažkodėl labai labai liūdna ir nesinori palikti šio pasaulio,
nors tiek daug skausmo, kančių, ligų, skurdo, liūdesio...
Bet jis nuostabus, beprotiškai nuostabus ir prasmingas.
Nežinau kodėl negaliu to įrodyti, bet vidumi jaučiu - galiu užtikrinti,
kad tai - tiesa… tik niekas manęs negirdi…
Jis toks nuostabus, kad norisi verkti,
akys pilnos ašarų ir pasigėrėjimo pasaulio paslaptimi.
Visa, kas gyva, palaikoma žemės, dangaus, ugnies alsavimo paslaptimi.
Byrančio smėlio, jūros kvapo ir bangos garso...
Nakties pilnos žvaigždžių ir begalinės,
niekad nesibaigiančios visatos ramybės.
Vaiko gimimas ir mirtis, didžiulis džiaugsmas ir skausmas čia sukasi
viename gyvenimo sūkuryje, lyg dvi beprotiškai įsimylėjusios priešingybės...
Tarsi neapsakomai graži ir tobula simfonija,
už kurią tobulesnės niekad nesukurs joks žmogus,
joks žmogaus pasaulio genijus...
Paskutinė akimirka... Labai liūdna viską palikti,
nes neapleidžia jausmas, kad esi tos nenusakomos vertybes dalis,
jos brolis, jos kūnas, jos sūnus...
kuris palieka savo motiną... visam laikui...
Pažinęs ir pajautęs, kad ji visad šalia...
tik paskutinę akimirką... paskutinę minutę...
kuri pati brangiausia, gražiausia, liūdniausia ir tobuliausia...
Ji tobuliausia supratimu, susitaikymu ir atsidavimu gyvenimo sūkuriui...
tobulam neišvengiamumui... ir prasmei,
kurios niekad negalėsime suvokti sveiku protu....
Mintys ir žodžiai valdo pasaulį...
Tik paskutinę akimirką patyriau tą paslaptingą jausmą, kad mano mintys
aiškios ir skaidrios kaip niekados,
kad mintimis galiu valdyti mane supantį fizinį pasaulį,
lyg filmą: pagreitinti, sulėtinti, sustabdyti, iškirpti kadrus,
sumontuoti taip tobulai, lyg taip ir turėtų būti...
Tas jausmas nenusakomai neįprastas ir keistas,
lyg jausčiausi prieangyje kito pasaulio ir pabaigoje šio...
Tai - Dievo Gailestingumas...

Tik ieškok

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Tik ieškok savo laimės žvaigždės,
Ir tuščiai nesisuks laiko girnos,
O Kūrėjas tau visad padės.
Tik ieškok savo laimės žvaigždės!
Jeigu rankos tuštybės bus pilnos,
Ką į jas tau Kūrėjas įdės?
Tik ieškok savo laimės žvaigždės,
Ir tuščiai nesisuks laiko girnos.

Dievas šypsosi mano širdy

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Pasinėriau į begalinį
Būties okeaną -
Į dvasią Beribę.

Čia telpa
Visas gyvenimas mano -
Kasdienė veikla ir kūryba.

Dvasios Beribės,
Išminties visagalės
Iš išorės
Niekas įveikti negali.

Kartu susijungus
Jaučiuosi saugi ir rami.
Dievas šypsosi
Mano širdy.

Aukoju Tau

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kaskart sustingsta mano siela,
Kai meilės dovaną Tu man teiki.
Kaskart širdies plakimas sulėtėja,
Kai Dvasios įkvėptas į mano širdį ateini.

Tik Tau aš teiksiuos viską atiduoti,
Kai nerimas užspaus mane stipriai,
Kai nebejausiu nieko, ką galėčiau jausti,
Ateisiu, nes žinau - Tu lauki amžinai.

Ateisiu, net tada, kai džiaugsmas tvindys širdį,
Kai laimės ašara sustings laike,
Kai meilės jausmas užvaldys kiekvieną viltį,
Ateisiu, nes žinau - ta meilė vilčiai, Tau skirta.

Aukosiu Tau gyvenimą, gyvenimo sekundes,
Gyvenimo akimirkas bei minutes.
Kentėsiu, atsispirsiu piktojo pagundoms,
Nes Tavo meilė man atpirks visas kančias.

Pasižadu mylėsiu, kaip dar niekad nieko nemylėjau,
Tave ir Tavo Dieviškas akis.
Priimsiu Tavo meilę, duotą kaip Kūrėjo,
Kūrėjo žinančio, kad meilė atperka visas viltis.

Nuo tos tamsos...

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Nuo tos tamsos, kuri kaskart sukyla
tada, kai jos nelauki ir tiki,
kad suradai takelį jau į tylą -
Viešpatie, - apgink .

Ir tamsą tą, kuri aptemdo žvilgsnį,
o širdį lyg voratinkliu lipniu
apaudžia nerimu per vieną mirksnį -
Viešpatie, - paimk .

Ir tamsai tai, kuri užkloja viltį,
tarytum ugnį pelenais šaltais,
įsėlint nejučia į mano širdį -
Viešpatie, - neleisk.

Nuo tos tamsos neleisk, kad aš užgesčiau
be meilės, kaip be degančios ugnies -
ir kad vis tiek takelį aš surasčiau
į Tavo širdį - Viešpatie, - padėk.