Gamta

Kur pažiūri-gyvybė žemėje plevena
Tarsi ugnelė atviram lange.
Kai prieini arti, jauti- į širdį
Skverbiasi šilti jausmai
Ir sieloje giliai apsigyvena,
Atrodo, kritę,bet gyvi kelmai…
Ne medis man šią vasarą dainuoja ,
Bet aš jo vergė ir su juo kalbu.
Kas įkvėpė vienpusę meilę –
Gegutė man metus skaičiuoja ,
Galbūt prie jos seniai įpratusi esu.
Mus jungia tas pats noras -BŪTI…
O kuo,šioj žemėj niekam nesvarbu-
Ar medžiais girioje žaliuoti ,
Ar samanas auginančiu ,
Bet dar ilgai gyvybę saugančiu
Gyvenimo verpetuose kelmu žaliu.
2008

Medžių lapeliai-aukso pinigėliai
Prie turtingiausios upės Urvenos.
Žiūrėdama į dangaus mėlį
Žinau,kiek daug ir man padovanos…
Į tyrą vandenėlį medžiai įsibridę
Lapoja tilindžiuodami nuo pažemės
Iki berželių viršūnėlių,o aukštai
Tik vėjas trimituoja,kad ruduo atėjo
Ir žais karpytais lapais-
Nepagailės spalvų, nubers juodais taškais.
Dėkoju žemei,kad mane pakėlei ,
Ant savo delno nors trumpam pasodinai
Ir visą mano laiką nužarstys
Nukritę lapai-aukso kilimėliai ,
Čežės,kol mano kojos eis…
2008

Prie raisto,kur toliau prasideda eglynas ,
Tik retkarčiais čia prasibrauna
Stirnos ,briedžiai ar elnių pulkai ,
Kiškeliams nebėra čia vietos –
Vaikus augina irštvose vilkai.
Po kojomis sausuolių šakos traška ,
Gal kartais darosi vienam užeit baisu ,
O vilkabirbės juodas galvas kelia
Lyg šaukdamos:,,Ateikit,kaip gražu!”
Vaikai lyg kūlėmis viens kitą peria,
Kol jos susprogsta,draikosi pūkai ,
Net žaliosios,kur balose gyvena ,
Vilkabirbėmis gėrisi,žinau tikrai.
2008

Šešėliuose upelių-kryžiai ,
Ugnies- globėjos ženklas ,
Paskendęs lapų margumyne ,
Gamtos šventykloje ,
Prie išplautų šaknų
Ir prie kemsynų prispausti
Nematomų , gyvų srovių …
Vanduo, žemelę girdantis ,
Atstoja šventą krikštą –
Paženklina kaktoj mažyčiu kryželiu.
Dangaus skliaute
Šakų galingų kryžiai…
Paliudijimas-aš palaimintas ,
Kad žemėj gyvenu.
2008

Senųjų Mačionių ulyčios gatvė
Pavirtusi žvyruotu keleliu-
Išlikę dar keli kiemai ,
Jau pakirsti senatvės ,
Bet dar su rytdienos viltim ,
Močiučių rankdarbiais
Senaisiais papuoštų.
O upė jau numelioruota- Urvena
Vos vos čiurlena ežero kryptim ,
Šaknis ir akmenis prašoka-
Tik išgraužose telkšo šaltinių vanduo
Su gyvasties pilna širdim…
Kokie šlaitai išdidūs!
Ją dar saugo medžiai
Sugerdami dangaus mėlynę ,
O prie jų šaknų prigludęs ilsisi
Lyg po tolimos kelionės svečias-
Maurais apžėlęs ,o gal nuo senatvės ,
Išminčius upių-senasis akmuo…
Čia obelys ir miško medžiai-šimtamečiai ,
Seniai palaidoję vardus žmonių ,
O palengva-kaip laikas upė teka ,
Metus matuoja amžinu matu.
Ir mes ateisim čia,kol upė šneka ,
Kad tik nebūtų slenksčių per aukštų…
2008

Iš vieno kelmo eglė ir berželis auga
Miške, kalnelio kepurėlės vidury ,
Gal ji ieškojo tokio,tikro draugo ,
Kuris jos nepaliktų kelio pakrašty…

Aikštelėse kankorėžių prisėjo ,
Berželis barsto savo sėklų žvaigždutes.
Kupstai paparčių, jų gyvenimą stebėję ,
Norėjo sužydėti,išskleisti Joninių spalvas.

Bet jiems ir taip laimės užtenka –
Gėrėtis paukščių čiulbesiu,miško vėsa ,
Matyti-dangumi baltučiai debesėliai slenka…
Galbūt priims draugėn jie ir mane?
2008

Geriau sustosiu pakrašty giraitės ,
Gana braidyti po balas klampias ,
Čia niekas neprimins,kad aš bekraitė
Ir dienos mano- pigūs pinigėliai…
Juk nieko negraudina ašaros našlaitės
Nežinomoj troboj-ten auga pasakėlės ,
Kurias skaitys ,kam tokią dalią skyrė –
Per Vėlines uždegti vienai žvakeles.
Bus dar sunkiau,kada lapus nužėręs
Plikais laukais sniegu vėjas lakstys ,
Priplojusi prie lango nosį seksiu vėlei
Legendą ,kurios niekas neklausys…
2008

Medžių viršūnės
Prieš saulutę dega ,
Berželių kasos
Spindi sidabru.
Žiūrėk-Eglutė stovi
Vaikučius čia atsivedus ,
Kad amžiams pasiliktų
Ir saugotų juos
Nuo gyvenimo grėsmių…
Dar žemė šiluma alsuoja ,
Klevai tarsi liepsnelės
Žaižaruoja pakrašty.
O!Tik tu neklausk ,
Ką šnabžda nuskubėdamas upelis ,
Stovėk ir su manim klausyk…
2008

Dažnai iš valties inkarą nuleidžiu
Ir žvelgdama į gelmę svajones barstau ,
Nesuskaičiuojamos bangelės virpa ,
Žuvelių spiečiai sidabruoja,nardo…
Toliau šaltiniai-upeliukai alma ,
Todėl apie gyvenimą ramiai mąstau.
Ne vien tik man po kojomis verpetai
Ir kiek jų pro savo akis matau-
Už nugaros dažnai nušvinta laumės juosta ,
O iš kairės dar debesėlių juostos plačios ,
Dešinėje saulutė leidžias įkypai.
Kai taip vis nejučia prabėga metai ,
Pakėlusi akis į dangų žvaigždeles
Tarsi skubėdama skaičiuoju
Ir aplink dienovidžiais žvalgaus…
Kaip atidengti žemės slėpinius ,
Kad atsivertų nors kraštelis
Amžinybės rato ,
Nes tik į jį dabar iš lėto
Ir be baimės pasukau…
2008

Naujų spalvų ruduo pažėrė-
Geltonai ir raudonai puošiasi klevai ,
O pamiškės lyg burtų lazdele pamojus
Į dar žalius namų vartus atvėrė ,
Kur džiaugiasi tyla eglynai
Viršūnėse kankorėžius iškėlę ,
O kelio pakrašty sukluso du draugai.
Pro juos rūkai ir vėjas vis dažniau prabėga ,
Nuo šlabdribos nebeapsaugo
Karpytų lapų puošnūs apvadai ,
Susigūžė nuo šiaurės vėtros ,
Nors dar gerai prisimena,
Kad šildo netgi žiemos ,
Kada apkloja sniego patalais.
2008