Kalnai

  • Saulėlydis už kalno

    Jei stoviu už kalvos ,
    Matau beribį dangų…
    Kodėl jis taip aukštai
    Man virš galvos ?
    Tenai gal atsispindi mintys ,
    Kai debesų kalnai
    Nurieda į pakalnę ,
    Belieka saulėje išmarginti ,
    Rausvi akių fantazijoj
    Užgimę vaizdiniai.
    O kaip pasilypėjus
    Ant viršukalnės stačios
    Dar šiandien ,paskutinį kartą ,
    Lyg naujam vilties pliūpsniui
    Dar pamojuoti saulei ,
    Kad ji ateitų pas mane
    Bebrėkštančiuos rytuos…
    2008

  • Nuo kalnų

    Kokie aukšti kalnai,
    Kalvelėmis lyg pasakoje apsitvėrę,
    Kuriais sesutė eina
    Su pasiūtais drobiniais marškiniais,
    Kad išvaduotų brolius…
    O aš einu pasveikinti
    Su rudeniu Mušėjų
    Ir paklausyti, kaip alsuoja
    Debesis priėmęs ežeras
    Ir pats pavirtęs mėliu,
    Kur paskutines antis
    Pakelia į dangų tartum stiklas
    Tyras vandenėlis-
    Išgirsti, kaip rypuoja
    Nendrėse paslėpdamos
    Tamsius savo šešėlius
    Ir nuplasnodamos
    Už pūpsančių kalnų
    Pietų kryptim.

    2008

  • Kalnuose

    Paglostei debesį kaip paukštį,
    Ir jis pragydo kaip gaidys.
    Pakilk dažniau į tokį aukštį,
    Kur liejas baltas rytmetys,

    Kur debesų vilnonės kojos
    Praeina miegančiais veidais,
    Kalnai lavinomis mazgojas
    Ir žuvys žaidžia kaip kadais,

    Kai dar jauna gražuolė Ieva
    Gyveno žemės vidury,
    Per dangų bėgo kaip per pievą,
    Ir tu gyventi taip turi.