Kalėdos

Šventų Kalėdų naktį tylią
Žvaigždelėmis apšviestas
Dangus aukštai ir pakraščiai-
Šią valandą nepaprastas laukimas
Užlieja širdį tartum spinduliai.
Kalėdinė giesmė su mėnesiena plaukia
Giedru ,be debesėlių dangumi ,
Kai pakeli akis ir atgimimo lauki ,
Lyg angelų didingą chorą išgirsti…
Šią naktį sielos vartai atsidaro-
Kiekvieną laimei su savim kvieti ,
O prakartėlėj MOTINĄ
Su Dievo kūdikiu ant rankų
Pagarbini ir džiaugsmą parneši
Lyg žvakę, uždegtą širdy.

,,Leliumai”…-tarsi girdžiu-
Senolė prie ratelio gieda…
,,Kalėda”…-atataria
Linksmi vaikų balsai…
Lyg sniego gniūžtė
LAIKAS rieda
Ir žvakės šviesoje ištirpsta
Juodos nakties nasrai.
Matau -Didysis virsmas brenda
Ir sielą atrakinti bando
Tik su vieninteliu Kalėdiniu raktu.
Kada susuks vėjaputinius užu lango ,
Tada ilgam prisnūs žiema –
Sūpuosiu ją lyg kūdikėlį sau ant rankų
Ir įsileisiu šviesą su giesme…
,,Din-dan”…-bažnyčios varpas gaudžia ,
Ties prakartėle priklaupiu-
Kasmet Šv.Kalėdų naktį
Pasveikinti širdy gyvybę naują
Ir motinystei nusilenkti
Ateinu.

2008

Kada kalbiesi su senoliais
Apie šaltą žiemą per Kalėdas,
Vis mintys nukeliauja iki tų laikų,
Kai buvo gilios ilgos žiemos,
Kai užpustydavo tvartų duris
Ir trobas iki pačių juodųjų kaminų…
Prisimenu ir aš dar savo trobą-
Ranka pasiekdavau stogą šiaudų,
Be pamatų dar būdavo,
O žvirbliams prieglobstis-pastogė…
Pavasarį čia susilaukdavo vaikų.
Langai- per sprindžius tris,
Ant aukšto visas turtas-paltis lašinių,
Bet kaip spindėdavo gelsvai
Asla, jau pašluota ir smėliu pabarstyta…
Papečkyje giedodavo gaidžiai.
Ant krosnies žaidžia,
Tarsi pešasi gaidžiukai
Pilvais, net gurgiančiais,tuščiais –
Ten pusplikiai keli vaikai.
Nors kibirą vandens rytais
Ledu lyg ežere užkausto,
Vis tiek prieš krosnį
Spindi motinos juodi plaukai…

2008

Šalikelėse smėlis prie asfalto,
Supiltas, atvežtas iš tolimos duobės,
O pravažiuojančios mašinos
Griežia metaliniais stabdžiais-
Gyvename geriau nei amžiuje akmens…
Tik paukščiai skrenda… mes važiuojam-
Net palydovuose ekskursijos ,,okei”,
Naujai atrandami kasdieną žemės lobiai
Seife apsaugoti po užraktais keliais…
O kiemuose vaikai bėgioja plikabambiai,
Šiaip taip apkarstyti dėvėtais skudurais,
Nemokamos sriubos benamiui šaukštas
Daug kam pavirsta pramoga-ragauja
Ir giria, kad labai skanu ,gerai…
Juokingos tos gyvenimo grimasos,
Tikriausiai, jeigu jas tik iš šalies matai,
O žvyrkeliais, keliais asfalto
Vis labdaringi karavanai tęsiasi-
Važiuoja garbios ponios…
Šalikelėm, per smėlį lyg kiškeliai
Kalėdų dovanėlių bėga alkani vaikai.

2008

Senų pirkelių
Vienišos aikštelės ,
Prie pamiškės takelių ,
Apsnigtų kelių…
Eglutės laukia ,
Kad ateis Kalėdų Senis
Su dovanėlių
Dideliu maišu…
Su juo dar atstraksės
Pilkas kiškelis ,
Atskris ir kėkštas ,
Ir genys kartu…
Gražu, kad spingsi
Pro langą švieselė-
Vaikučiai laukia
Dovanėlių -saldainių ,
Pasakėlių ir žaislų.
2008

Duok ,Dieve,kad kvepėtų duona
Ant Kalėdų balto stalo ,
Kad paraikytų geros rankos
Ir po riekelę imtų ją vaikai ,
O už langų tyla tegu skrebena ,
Dūzgena bičių aviliai…
Kai kiekviena šeima savų sulaukia –
Prie stalo sėdasi tarsi akių šviesa
Ir po gražuole eglute
Zuikutis krapšto ausį ,
Kai atskuba ,nors su maža
Vaikams dovanėle.
Kada dalinasi Dievo duonelę
Ir kalbama tyli malda …
Duok mums visiems vienodą dalią ,
Kad Kūčių stalą dengtų staltiesė balta.
2008

Buvai miške
Parnešt Seneliui Šalčiui
Eglės šaką dėl Kalėdų-
O ar kiškučio paprašei ,
Kad atkapstytų dovanėlę
Po eglute žalia ,
Kurią paslėpęs turi kėkštas
Giliai giliai po šakomis
Ir po spygliais?..
Ar pamatei,kai žiemą
Ant senų kelmų
Dar auga pasistiebę
Grybukai su kepurėm
Apvaliais kraštais?..
Išmok eilėraštį
Kaip pupų pėdą
Su daug gerų ,linksmų
Linkėjimų visiems .
Po vieną juos visus
Tarsi pupas išmėtyk-
Tėveliams ir draugams
Seneliams ir nors vieną
Man palik.
2008