10 000 straipsnių
Buvau penktokė. Po choro repeticijos šniokštė liūtis. Pirmąkart gyvenime įšokau į autobusą be bilietuko. Kitoje stotelėje įlipo kontrolierė. Kaip ir dera gerai išauklėtai mergaitei, mane išmušė raudonis, širdis virpėjo ir jaučiau, kad tuoj pabirs ašaros. Staiga šalia stovėjusi jauna moteris, kuri, matyt, pastebėjo mano paniką, nė žodžio netarusi įdėjo man į delną bilietėlį ir nuėjo ... Skaityti toliau
Kelionė į prasmingus santykius Žmonių gyvenimas iš prigimties yra socialus. Mums reikia ryšio, priklausymo jausmo ir žmonių, su kuriais galėtume dalintis savo džiaugsmais ir rūpesčiais. Tačiau ne visi santykiai yra vienodai vertingi. Kai kurie mus įkvepia, motyvuoja ir praturtina, o kiti – atvirkščiai, sekindami energiją, sėją abejones ir netgi kenkdami. Todėl gebėjimas atpažinti gerus žmones ... Skaityti toliau
Nuo to, ką iki šiol pasakojau, gali manyti kiekvienas, jog didžiai karingi yra buvę, drąsūs, kantrūs bei narsūs karėje žmonės, o namuose dori, malonūs ir taikūs ūkininkai, noris visados ne vien ginkluoti namie brūzdė ar kelionę keliavo, bet pačiose suvodbose ginkluoti linksminos, pavojaus nevengė, tardami: "Nuo vilko bėgęs, mešką sutiksi", kaipogi ne vien reikėjo saugotis ... Skaityti toliau
Vaikeli mano, tu palieki Tėvo Namus ir nuo šio pirmojo žingsnio prasideda naujas tavo Gyvenimo etapas, nuo šio momento tu gali pasakyti: „aš pradedu Gyvenimą“. Labai atidžiai įsiklausyk į žodį „Gyvenimas“ – tai ne tik Gyvenimo Darbas, kas yra visų gyvųjų priedermė, bet ir Gyvenimo menas – todėl reikia susimąstyti apie esminius jo tikslus ir ... Skaityti toliau
Palauk, Valdove, neskubėki – Pirmiau Taika su savimi ir su savais, Pirmiau su Saule, su Žeme kalbėki, Su debesiu, su plaukiančiais javais, Su savo širdimi, su Mūsų menkumu – Ir jauski, kaip ramu... Pažvelk – Žvaigždynais dengiasi Dangaus pašlaitės, Ir tulpių taurės sklidinos rasų... Kas ten kalnely? Negi Donelaitis Pakilęs klausosi pavasario garsų?.. Tai ta ... Skaityti toliau
Visuomenininkas ir politinis veikėjas Arminas Mockevičius kovo 3 d. 18 val. Katedros aikštėje kviečia susiburti ir, tokiu būdu, įamžinti Raimundo Bakučio atiminimą, įprasminant jo darbus ir mintis - "Už blaivią Lietuvą". Žemiau siūlome susipažinti su renginio sumanytojo kvietimu.
Keistas suaktyvėjimas – pastaruoju metu pasirodė net dviejų romanų nauji vertimai, nors ankstesniųjų vertimų negalima pavadinti nei senais, nei prastais. Vienas recenzentas netgi sveikino „Eridano“ leidyklą, kad ji pirmoji išleido lietuviškai naujosios Nobelio premijos laureatės knygą. Iš tikrųjų anksčiau lietuviškai buvo išleisti jau trys Elfriedės Jelinek romanai, tarp jų ir „Pianistė“. Bet naujajame „Pianistės“ leidinyje apie tai – nė žodžio. Nė žodžio ir apie tai, kad čia antras šio romano vertimas. Girdėjau netgi nuomonę, kad leidykla nežinojo, jog romanas jau išverstas. Pakankamai juokinga, bet iki tokio žioplumo vis dėlto gal nenusirista, o ir originalo autoriaus teisės, regis, įsigytos. Būtų įdomu palyginti tuos du vertimus, bet dabar žvilgterėkime į kitą vertimų porą. Naujajame Vladimiro Nabokovo „Lolitos“ vertime irgi nė žodžio, kad tai jau antras vertimas. 1990 m. „Vaga“ išleido Sigitos Papečkienės vertimą. (Beje, ir Jelinek, ir Nabokovo antrojo vertimo ėmėsi, regis, mažiau patyrusios vertėjos.) Nemaloniai nustebti tenka jau atsivertus titulinį puslapį: kaip ir pirmą kartą, vėl versta iš rusų kalbos. Jeigu ir vertėjo antrą kartą versti „Lolitą“, tai tik iš anglų. Tiesą sakant, ir pirmą kartą derėjo versti iš anglų kalbos. Apie tai jau rašiau knygai pasirodžius prieš 15 metų („Š. A.“, 1990.XII.26), tad čia šį tą pakartosiu.
V Nabokovo talento specifika - aukšto intelekto ir puikaus humoro jausmo derinys. Jo kūryba pasaulyje žavisi jau ne viena skaitytojų karta. Lietuvoje rašytojas taip pat neblogai žinomas: išleisti keli jo romanai, tarp jų garsioji „Lolita“, apsakymų knyga, poezijos rinktinė. „Tikrasis Sebastiano Naito gyvenimas" (1940) -pirmas V. Nabokovo angliškai parašytas romanas. Juo autorius aiškiai parodė, kad naujuoju instrumentu (anglų kalba) jis griežia taip pat virtuoziškai, kaip ir rusiškuoju. Kaip ir kiti rašytojo kūriniai, šis romanas pasižymi itin subtilia kalba ir meniškai perteikiamais išgyvenimų niuansais, nestokoja žaismingumo, paradoksų, ironijos. Kūrinio pasakotojas bando atskleisti mįslingo personažo, mirusio rašytojo, tikrąjį gyvenimą. Įvairiose situacijose pasirodo, kad jis eina klaidingais pėdsakais, esama panašumų į detektyvinę istoriją, tačiau šioje knygoje vyrauja intelektinės bei literatūrinės mįslės. Rašytojo Sebastiano Naito biografijoje mįslingai susipina jo kūrinių bei gyvenimo plotmės, ryškėja du paslaptingi meilės romanai. Šio personažo, fiktyvaus rašytojo, emigravusio iš Rusijos, gimimo metai ir kai kurios gyvenimo bei kūrybos aplinkybės panašios į paties V Nabokovo, bet autorius kūrybingai pina kitokias, intriguojančias, gyvenimo bei kūrybos peripetijas. Tai - daugiasluoksnis romanas, įdomus tikrovės ir fantazijos pasaulių sąlytis.
Niujorko ir Londono knygynuose pasirodė nebaigtas rašyti Vladimiro Nabokovo paskutinysis romanas "Lauros originalas". Anglų kalba parašytas romanas daugiau nei tris dešimtmečius gulėjo Šveicarijos banke, intriguodamas literatus ir eilinius skaitytojus, kadangi Rusijoje gimusio rašytojo artimieji nepakluso jo valiai sudeginti romaną. Žymiojo romano "Lolita" autorius V. Nabokovas prieš mirtį Šveicarijoje 1977 metais privertė savo žmoną pažadėti, kad ji sudegins romano rankraštį. Tačiau ji negalėjo prisiversti to padaryti ir po savo mirties šią dilemą paliko spręsti jų sūnui Dmitrijui. Autoriaus sūnus nusprendė išleisti romaną, kadangi jo tėvas taip pat norėjo sudeginti savo geriausiai žinomą kūrinį "Lolita". Romano pasakotojas - vyras, kuris būdamas jaunas beviltiškai įsimyli merginą, o dabar yra nelaimingai vedęs, jo žmona - pasileidėlė.
Žurnalo "Playboy" skaitytojai pirmieji galės įvertinti nebaigtą paskutinį rusų kilmės amerikiečių rašytojo Vladimiro Nabokovo kūrinį "Tikroji Laura"- leidinio steigėjas Hughas Hefneris susitarė su rašytojo sūnumi išleisti kelias ištraukas gruodį iki oficialaus knygos pardavimo. Daug metų V.Nabokovo sūnus Dmitrijus vis sakė, kad, kaip to norėjo tėvas, romanas niekada nebus išspausdintas: "Mano pareiga jį sunaikinti". "Būna akimirkų, kai aš galvoju, kad vis dėlto reikia klausyti savo tėvo. Tačiau kaip gaila atimti visiems laikams iš pasaulio šį kūrinį", - sako Dmitrijus, graužiamas abejonių, kaip teisingai pasielgti. Pats V.Nabokovas sakė neapkenčiąs minties", kad skaitytojai pamatys darbą, kurį jis "užbaigė galvoje, bet ne popieriuje". Tačiau pavasarį Dmitrijus persigalvojo ir pradėjo ieškoti leidėjo. Teises išleisti knygą gavo leidykla "Knopf". Tada sužinojusi apie sandorį su "Knopf" žurnalo "Playboy" literatūros redaktorė Amy Grace Loyd pradėjo derybas. V.Nabokovo agentas iš pradžių nesutiko suteikti pirmosios publikacijos teisės vyrų žurnalui, po to norėjo, kad "Playboy" pateiktų siūlymą dar net neskaitęs knygos, bet A.G.Loyd nepasidavė, nes, pasak jos, ji tikėjo V.Nabokovo genijumi ir manė, kad reikalas to vertas. Literatūros redaktorė priminė senus žurnalo ir rašytojo ryšius: 1964 metais, kaip buvo išleista "Lolita", V.Nabokovas davė interviu žurnalui, o 1969 metais "Playboy" išspausdino ištraukas iš jo veikalo "Ada".
Jis turėjo būti sudegintas, bet niekas neišdrįso to padaryti. Nebaigtas Vladimiro Nabokovo romanas „Lauros originalas“ visgi išvydo dienos šviesą, rašo Didžiosios Britanijos transliuotojo BBC naujienų svetainė. Praėjusią savaitę Didžiosios Britanijos leidybos namai „Penguin“ pristatė paskutinį nebaigtą V.Nabokovo romaną „Lauros originalas“, išleistą anglų kalba. Vertimas į rusų kalbą pasirodys gruodžio 1-ąją. „Būna akimirkų, kai pagalvoju, kad galbūt reikėjo įvykdyti tėvo norą ir sunaikinti romaną, - prieš metus sakė V.Nabokovo sūnus Dmitrijus. - Bet vėliau susimąstau, kad tokiu atveju niekas jo neišvystų. Tai buvo labai sunkus pasirinkimas.“ V.Nabokovas rašė „Lauros originalą“ paskutiniais gyvenimo metais. Rašytojas tuo metu gyveno Šveicarijos viešbutyje „Montreux“. 1975 m., būdamas 76-erių, kalnuose gaudydamas drugelius savo kolekcijai jis pargriuvo ir patyrė traumą. Rašytojas nesugebėjo atsigauti po nelaimingo įvykio, nes buvo fiziškai ir morališkai išsekęs. V.Nabokovo biografas Brianas Boydas pasakoja, kad išėjęs iš ligoninės jis nepaleido plunksnos iš rankų, stengdamasis aplenkti mirtį. Rašytojas kūrė naują romaną ir iš žmonos Veros išpešė pažadą sunaikinti veikalą, jeigu jis nespės jo užbaigti. 1977 m. V.Nabokovas mirė. Žmonai nekilo ranka įvykdyti vyrui duotą pažadą, nes tokio pat likimo per plauką išvengė garsiausias jo veikalas „Lolita“. Publikuoti „Lauros originalo“ ji irgi nesiryžo.
Paskutinis neužbaigtas Vladimiro Nabokovo romanas "Tikroji Laura" bus išleistas Rusijoje po to, kai lapkritį pasirodys Jungtinių Valstijų ir Didžiosios Britanijos knygynų lentynose. Anglų kalba parašytas romanas daugiau nei tris dešimtmečius gulėjo Šveicarijos banke, intriguodamas literatus ir eilinius skaitytojus, kadangi Rusijoje gimusio rašytojo artimieji nepakluso jo valiai sudeginti romaną. Leidykla "Azbuka", kuri turi licenziją šį romaną išleisti rusų kalba, teigė, kad tiksli romano pasirodymo data Rusijoje bus paskelbta vėliau. Žymiojo romano "Lolita" autorius V. Nabokovas prieš mirtį Šveicarijoje 1977 metais privertė savo žmoną pažadėti, kad jis sudegins romano rankraštį. Tačiau ji negalėjo prisiversti to padaryti ir po savo mirties šią dilemą paliko spręsti jų sūnui Dmitrijui. Autoriaus sūnus nusprendė išleisti romaną, kadangi jo tėvas taip pat norėjo sudeginti savo geriausiai žinomą kūrinį "Lolita". Romano pasakotojas - vyras, kuris būdamas jaunas beviltiškai įsimyli merginą, tačiau dabar yra nelaimingai vedęs, o jo žmona yra pasileidėlė.