Visuomenininkas ir politinis veikėjas Arminas Mockevičius kovo 3 d. 18 val. Katedros aikštėje kviečia susiburti ir, tokiu būdu, įamžinti Raimundo Bakučio atiminimą, įprasminant jo darbus ir mintis – “Už blaivią Lietuvą”. Žemiau siūlome susipažinti su renginio sumanytojo kvietimu.
Vis daugiau moterų ir merginų plūsta į vaistines ieškoti gelbėjimosi priemonių suskeldėjusiai ir suragėjusiai kulnų odai. Atšilę orai paskatino dailiosios lyties atstoves pasirūpinti ne tik madingais atvirais bateliais, bet ir nepriekaištingomis kojomis. Kiekviena trokšta susigrąžinti švelnią, lygią ir sveiką pėdų odą. „Atviri bateliai išryškina visus pėdų trūkumus. Išsausėjusi ir suskilinėjusi kulnų oda ne tik neestetiškai atrodo. Jei nekreipsite dėmesio ir jos neprižiūrėsite, gali kilti ir daugiau, kur kas rimtesnių, odos problemų. Į sutrūkinėjusią odą lengvai gali patekti infekcija“, – įspėja Baltijos ir Amerikos klinikos dermatologė Inga Galinauskaitė. Pasirūpinti savo kojomis ir jas palepinti galima tiesiog savo namuose. Pasimėgaukite SPA procedūromis ir pasijuskite lyg grožio salone. Labai lengvai ir paprastai, greitai ir efektyviai susigrąžinsite švelnią pėdų odą ir net pagydysite įplyšusius pirštų galiukus.
Kodėl toks klausimas iškilo? Nes mes visi taip norim būt sveiki. Dėl to ir ekologijos tema tokia opi patapo. Dabar nauja tema padangėn Lietuvos atkako. Žaliavalgystė. Prieš tai dar buvo praninė mityba. Išbando žmonės vis naujus būdus, kaip palaikyt kūno gyvybę. Nes jaučiamės laimingi tik tuomet, kai esam gyvybingi. Kai turime apsčiai jėgų patirt pasaulį. Kuomet savais jutimais gebame išjausti visa, kas aplinkui. Šis polinkis savy talpina didžią prasmę. Žmogus sukurtas taip, kad veržiasi į džiaugsmą, malonumą. Todėl ir norime turėti sveiką kūną. Sveikam kūne – sveika siela. Žinojo šitą žmonija nuo seno. Patarlei šiai ne vienas tūkstantis bus metų. Senovės Romoje ji atsirado. Kaip matome, yra dalykų, būdingų žmogui iš esmės. Jie glūdi žmoguje nepaliesti laiko tėkmės. Žmogui bet kurių laikų tas pats svarbu: gyventi ir patirti džiaugsmą. Todėl ieškojimų, kaip tą pasiekti, būta įvairių. Prašyčiau jūsų atidumo. „Todėl ieškojimų, kaip tą pasiekti, būta įvairių.” Išrinkime svarbiausią žodį. Kas tai galėtų būti? Tai, kas išreiškia kuo tiksliausiai žmogiškąją būtį. Žmogus – kūrėjas. Todėl svarbu, ką kuria jis. Svarbiausias žodis sakiny – veiksmažodis. „Todėl ieškojimų, kaip tą (gyventi ir patirti džiaugsmą) pasiekti, būta įvairių.” Ką aš galiu pasiekti? Tik tai, ko neturiu. Kaip čia yra? Vadinasi, nei aš, nei tu – mes negyvenam? Ir džiaugsmo nepažįstam? Ar tai tiesa? Ir taip, ir ne.
Gripo A(H1N1)v virusas – tai naujas gripo viruso potipis, sukeliantis žmonių susirgimus. Jo sudėtyje yra kiaulių, paukščių ir žmonių gripo viruso genų segmentų. Tokios genetinės sudėties gripo virusas niekada anksčiau nebuvo nustatytas. Gripo A(H1N1)v virusas skiriasi nuo kiaulių gripo virusų. Kiaulių gripas – ūmi kiaulių kvėpavimo takų liga, sukelta A tipo gripo viruso. Kiaulių mirtingumas nuo šio gripo yra mažas, kiaulės paprastai pasveiksta per 7–10 dienų. Kiaulių kilmės gripo virusas sukelia infekciją laukiniams ir naminiams paukščiams, arkliams ir žmonėms. Tarp rūšių virusas perduodamas retai. Iki šiol iš kiaulių buvo išskirti 3 gripo A viruso potipiai: H1N1, H1N2 ir H3N2. Žmonių susirgimai kiaulių gripu nustatomi epizodiškai nuo XX a. šeštojo dešimtmečio. Dažniausiai juo sirgo žmonės, turintys tiesioginį kontaktą su kiaulėmis (pvz., dirbantys kiaulių fermose ir pan.). Iš viso nuo 1958 m. Europoje užregistruota 17 tokių atvejų. Pažymėtina, kad kiaulių gripas neperduodamas žmogaus žmogui. O naujasis gripo A(H1N1)v virusas plinta tarp žmonių: tai yra, sergantis žmogus užkrečia kitus žmones. Pandeminio gripo A(H1N1)v inkubacinis periodas (laikotarpis nuo užsikrėtimo iki susirgimo) trunka nuo vienos iki septynių dienų. Manoma, kad užkrečiamojo periodo trukmė atitinka sezoninio gripo užkrečiamojo periodo trukmę. Sergantis suaugęs žmogus gali užkrėsti kitus apie penkias dienas nuo susirgimo pradžios. Vaikams užkrečiamumo laikotarpis, manoma, trunka 7 dienas.
Kiaulių gripas – tai kiaulių kvėpavimo takų liga, kurią sukelia gripo virusas A. Gripo virusas A reguliariai sukelia gripo protrūkius kiaulėms rudenį ar žiemą, panašiai kaip ir žmonėms. Klasikinis kiaulių gripo virusas buvo išskirtas 1930 m. Kaip ir kiti virusai, kiaulių gripo virusas keičiasi. Skirtingų rūšių kiaulėms gripą sukelia skirtingi virusai. Kiaulės taip pat gali užsikrėsti žmonių bei paukščių virusais. Kiaulių gripo virusai gali sąveikauti tarpusavyje ar su žmonių bei paukščių gripo virusais ir taip atsiranda nauji viruso tipai. Manoma, kad taip atsirado viruso tipas, kuris pavojingas žmonėms. Paprastai kiaulių gripu žmonės neužsikrečia. Vis dėl to pavieniai susirgimo atvejai gali būti. Dažniausiai suserga tiesioginį kontaktą su kiaulėmis turėję žmonės, pavyzdžiui kiaulių ūkių darbininkai. Buvo pastebėta, kad virusą gali perduoti žmogus žmogui. 2009 m. kovo pabaigoje buvo užregistruoti kiaulių gripo atvejai Meksikoje ir kai kuriose JAV valstijose. Šio gripo sukėlėjas – naujasis gripo virusas A (H1N1). Naujasis gripas plinta po pasaulį. Kiaulių gripo virusas plinta kaip ir žmonių gripo virusas – oro lašeliniu būdu kosint ar čiaudint. Taip pat galima užsikrėsti liečiant virusais užterštus daiktus. Užsikrėsti galima nuo kiaulių. Virusas perduodamas žmogaus žmogui. Užsikrėtę žmonės kitus užkrėsti gali pradedant viena diena prieš atsirandant simptomams ir iki 7 dienų, kai jie jau serga. Taigi virusu užkrėsti galima dar nežinant kad sergi ir jau sergant.
Kiaulių gripą įtarė Tauragės pirminės sveikatospriežiūros centro gydytoja Virginija Ivaščenkienė. Bendrosios praktikos gydytojos spėjimus patvirtino Lietuvos AIDS centro laboratorijoje atlikti tyrimai. Pas Virginiją Ivaščenkienę apsilankęs 34 metų tauragiškis, pasak jos, buvo ne jos, o vienos privačios klinikos pacientas. Už vizitą pas Pirminės sveikatos priežiūros centro gydytoją jam teko susimokėti. Atėjęs į medikės kabinetą vyras skundėsi aukšta temperatūra, kosuliu, gerklės perštėjimu, nugaros skausmu. „Pakalbėjusi su juo sužinojau, kad jis – jūreivis ir grįžo iš Indijos. Atlikti kraujo ir šlapino tyrimai, rentgenologinė plaučių nuotrauka nieko blogo nerodė, tik paciento gerklė buvo raudona. Tuomet aš jam pasiūliau kreiptis į Tauragės visuomenės sveikatos centrą. Taip ir pasakiau jam, kad tik nebūtų čia kiaulių gripas. Kitą dieną man paskambino Tauragės visuomenės sveikatos centro gydytoja Tatjana Karpačienė ir pasakė, kad reikia atlikti tyrimus. Tyrimams paėmiau nosiaryklės, minkštojo gomurio ir abiejų ryklės lankų mėginius, kuriuos Visuomenės sveikatos centras išsiuntė į Lietuvos AIDS centro laboratoriją. Ten mano įtarimas dėl kiaulių gripo viruso pasitvirtino“, – pasakojo medikė. Anot V.Ivaščenkienės, vyrą pas ją į kabinetą atlydėjo žmona, tačiau ji niekuo nesiskundė. „Sužinoję, kad aš nustačiau šį virusą, mano pacientai reagavo įvairiai, – vieni sveikino už profesionalumą, kiti supanikavo.
Mirtino gripo banga ritasi per pasaulį. Meksikoje mažiausiai 81 žmogaus gyvybę nusinešusios ligos atmaina jau serga daugiau kaip tūkstantis žmonių. Lietuvoje bent kol kas nežadama imtis kokių nors priemonių prieš šį virusą. Kiaulių gripu vadinamo naujos gripo atmainos protrūkis, pasak ekspertų, tik prasideda. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) perspėja, kad Meksikoje pareikalavusio 81 žmogaus gyvybės liga dar nesmogė visa jėga. “Šis virusas aiškiai turi pandemijos potencialą”, – šeštadienį įspėjo PSO generalinė direktorė Margaret Chan. Ši Ženevoje įsikūrusi Jungtinių Tautų agentūra protrūkį Meksikoje pavadino tarptautinį susirūpinimą keliančia nepaprastąja padėtimi. Savo pareiškime PSO rekomenduoja visoms valstybėms intensyvinti stebėjimą dėl neįprastų į gripą panašios ligos ir sunkaus plaučių uždegimo protrūkių. “Didžiausią susirūpinimą kelia faktas, kad liga gali būti perduodama žmogaus žmogui ir kad užsikrečia jauni, o ne pagyvenę žmonės”, – sakė PSO atstovas Thomas Abrahamas. Tačiau Lietuvoje imtis kokių nors priemonių neskubama. Pasak PSO atstovybės Lietuvoje vadovo Roberto Petkevičiaus, padėtis stebima. “Vyksta vaizdo konferencijos su PSO, visas naujienas seka ir kontaktus su kolegomis užsienyje palaiko Ekstremalių sveikatai situacijų centras ir Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras”, – dienraščiui sakė R.Petkevičius. PSO atstovybės Lietuvoje vadovas paaiškino, kad gripas yra tokia liga, kurią kiekvienais metais sukelia vis kitoks virusas.
Kam slėpti grožį, tikintis, jog svarbiausia – natūralumas? Natūralumas svarbu, bet svarbu nepamiršti, kad grožis – kaip paukštis: šviečiant saulei nori skrajoti padebesiais ir klegėdamas perduoti širdyje žydinčią meilę. Tad pabrėžk savo grožį – juolab nepakartojamo rezultato gali siekti subtiliai ir be didelių pastangų. Pavyzdžiui, lūpomis. Nors lūpų makiažas atliekamas paskiausiai, lūpos veide užima tikrai ne paskutinę vietą: jos itin dažnai būna mūsų dėmesio centre: oro bučiniai, pakštelėjimai į žandą… Mažučiai gundymai ir tomis pačiomis lūpomis ištartas tylus ir reikšmingas Myliu. Net žodį nekenčiu galima ištarti subtiliai ir stilingai… padažytomis lūpomis. Kitas, visiškai kontrastingas „nuogoms lūpoms”, tačiau šiuo metu taip pat be galo mėgiamas lūpų dažymo stilius – retro. Jam atlikti yra pasirenkami itin sodrūs ir turtingai atrodantys raudonų, oranžinių spalvų tonai. Kadangi šios spalvos atrodo itin ugningai deginančiai, į tai dera atsižvelgti nuo pat pirmų potepių. Visada lengviau, kai žinai, ko vengti. Nepaisant to, kas šiuo metu yra beprotiškai madinga, renkantis lūpų dažus būtina atsižvelgti į natūralų odos bei dantų atspalvį. Jeigu oda yra šalto atpalvio, tai yra turi mėlyno pigmento, lūpų dažai taip pat turėtų būti šaltų spalvų: purpurinė, bordo, lelijos ar rožinė. Jei oda šilto atspalvio (turi geltonos spalvos pigmento), specialistai pataria rinktis iš šiltų spalvų paletės: oranžinė, ruda ir visos kitos ugninės spalvos.
Specialistai vieningai tvirtina, kad dantis reikia valytis bent po dvi minutes du kartus per dieną. Jeigu trokšti gražesnės šypsenos, tačiau gamta ja neapdovanojo, gal reikėtų pasinaudoti šiuolaikinės medicinos galimybėmis? Šiais laikais galima pataisyti praktiškai bet kokius dantų ir sąkandžio defektus. Jeigu tavo šypsena žavi, puikiausias makiažas ar šukuosena neprilygs jos poveikiui aplinkiniams. Kad šypsena juos pakerėtų, dantys nebūtinai turi būti idealiai balti ir lygūs. Tačiau jei bijai išsišiepti, nes kompleksuoji dėl išsikišusių pageltusių dantų, vertėtų susimąstyti. Be to, specialistai pastebi, kad gražūs dantys apskritai byloja apie gerą tavo fizinę būklę — dantenų ligos neretai susijusios su diabetu, osteoporoze, širdies ir kraujagyslių sistemos bei kitomis rimtomis ligomis. Kad dantenos būtų sveikos, o šypsena – kaip ekrano žvaigždės, galbūt padės atsakymai į šešis dažnai pasitaikančius klausimus apie burnos higieną. Dažniausiai pasitaikanti dantų jautrumo priežastis – dentino pažeidimai. Ši kieta medžiaga, esanti tuoj po dantį saugančio emalio sluoksniu, turi tūkstančius plonyčių kanalėlių, kurie signalus apie karštį ar šaltį perduoda pulpai- danties nerviniam centrui (saldūs, kartūs bei labai rūgštūs produktai taip pat gali sukelti dantų skausmą). Jei dantis šveiti labai smarkiai, naudoji dantų šepetėlį kietais šereliais, emalis laikui bėgant gali susidėvėti. Taigi vertėtų nepersistengti valant ir pereiti prie minkšto dantų šepetėlio.
Net 80 proc. suaugusių amerikiečių serga paradantoze ar kitomis burnos ir dantų ligomis. Burnos higiena – tai ne tik gražios šypsenos paslaptis, bet ir veikia jūsų sveikatą, praneša CNN.com. Gydytojas Peteris Vanstromas sako, kad burna yra susijusi su visu kūnu, ir bet kokia infekcija ar liga jūsų burnoje gali sukelti kitų organų ligas ar infekcijas. Stomatologų asociacija teigia, kad chroniškos dantenų ligos gali sukelti širdies ligų riziką ar net diabetą. Be to, dantenų ligos gali netgi sukelti priešlaikinį gimdymą. Ekspertai sako, kad turėtumėte būtinai apsilankyti pas savo stomatologą, jei jūsų dantenos be paliovos kraujuoja arba jei jos kaip nors pažeistos. Gydytojas P. Vanstromas sako, kad kai kurie žmonės vengia stomatologų, nes, kaip jis įvardija, „itin bijo dantų gydymo“. „Tiesą sakant, daugybė pacientų praeityje yra patyrę nemalonių dantų gydymo procedūrų, tačiau nereikia pamiršti, kad per pastaruosius dvidešimt metų stomatologija gerokai pasikeitė“, – sako gydytojas. Beje, yra dalykų kurie nepasikeitė. Profesionalai vis dar pataria sveikai maitintis, dantis valytis du kartus per dieną, kasdien skalauti dantis ir bent kartą per pusmetį apsilankyti pas stomatologą. Dažniausiai pacientai nepamiršta po kelias minutes valytis dantų du kartus per dieną, tačiau vis dar yra nepratę skalauti burnos pavalgę.