Metalas

Nedidelis eksperimentinis MIGLŲ festivalis idėjų lygmenyje gyvuoja jau seniai. Šiek tiek užtruko, kol idėja tapo kūnu. MIGLOSE - tai tamsiosios ir sunkiosios subkultūros festivalis, rengiamas metalo muzikos klubo „Giljotina“. Mūsų subkultūros α, vienijantis elementas ir pagrindinis, tačiau tikrai ne vienintelis, išraiškos būdas yra muzika. Tamsioji sunkioji muzika, įvairūs jos stiliai ir srovės gauna impulsų iš įvairiausių šaltinių, kuriuos perrašo muzikine kalba, stoja į opoziciją ar propaguoja juos. Tai gali būti dideli pasauliniai įvykiai: karas ar maras. Tai tradicija, istorija, mitas. Religija, magija, okultizmas, ezoterika. Gotikinė literatūra. Siaubo kinas. Lygiai taip ir tamsioji/sunkioji muzika esti įkvėpimo šaltiniu literatūrai, dailei, kitai muzikai. Kamerinėse 2006-ųjų MIGLOSE aprėpsime tik nedidelę dalį tamsiosios estetikos kūrinių repertuaro, kuriamo čia ir dabar bei kurto prieš beveik ištisą amžių. Dailės skiltyje – vilnietis Justas Vėbra ir jo grafika - „JIE“.

Taigi, išaušo pirmoji Wacken Open Air festivalio diena. Tai jau tryliktas kartas, kai po atviru dangumi vyksta galinga metalo fiesta. Nuo 10 val. prasidėjo akreditacijų išdavimas, ir mums teko atstovėti didelę eilę, kurioje sugaišome daugiau negu dvi valandas. Ta proga pavėlavome į futbolo rungtynes, kuriose dalyvavo ir lietuvių komanda. Gavę akreditacijas, sugrįžome į stovyklą ir dar spėjome į turnyro pusfinalį. Prie specialiai rungtynėms paruošto aptvaro palaikyti saviškių susirinko visi likę lietuviai ir galbūt tai padėjo mūsų komandai užimti pirmą vietą. Taip sakant, mes laimėjom!

"Well, praeitą naktį (kovo 26-ą) mes grojom naują dainą "Honey", dar naktį prieš tai sugrojome "Fuck The System." sako Malkian'as, "Tai yra tai, ką liaudis norėtų dabar gauti iš piratų ar dar iš kur nors, nes esu įsitikinęs, kad yra tokių, kuriems jau darosi bloga nuo "Toxicity" (2001m.), ir jie laukia kažko naujo. Taip, aš gaunu pinigus už savo grojimą, bet tai nėra mano vienintelis tikslas. Yra gera sukurti dainą ir paleist ją į pasaulį dar be įrašo, kad žmonės paklausytų. Aš niekada nebuvau toks kvailas, kad sakyčiau "Neįsirašinėkit mūsų muzikos" ar dar kaip nors.

Kai tik kalbama apie geriausias Europos metalo grupes, kalba iškarto pakrypsta link PRIMAL FEAR. Jei jūs taip nemanote - štai keletas faktų: debiutinis albumas "Primal Fear" debiutavo Vokietijos chart'uose 48 vietoje 1998-ųjų kovą. Antrasis albumas - "Jaws Of Death" -1999-ųjų birželį debiutavo 49 pozicijoje. Ir tai, verta pabrėžti, pakankamai didelis pasiekimas, nes tuo metu rinka jau buvo perpildyta naujais albumais, ypač heavy metal scenoje. Tuo pačiu metu įvykęs buvęs pasaulinis turas buvo ypač sėkmingas. Visur, kur tik koncertavo grupė, bilietai buvo išparduoti iškart, ypatingai - Brazilijoje, Ispanijoje, Italijoje ir Japonijoje, galima sakyti, prasidėjo netgi "masinė PF isterija" :). Taip pat viskas buvo ir Vokietijoje - perpildyti klubai, nustebę ir pritrenkti metalo fanai, kurie negalėjo suprasti, kas per griaustinis griaudžia virš jų galvų.

"Megadeth" karjera buvo viena iš įspūdingiausių heavy metal istorijoje. Jei lyginti pagal fanų kiekį pasaulyje, jie
laisvai gali konkuruoti su Metallica. Pastarajai išėjus į kitus muzikinius išmatavimus, būtent "Megadeth" liko "paskutinės
amerikietiškojo trešo grupės" vaidmuo. Daugiau nėra ką pasakyti, skaitykite patys, ką rašo Dave'as:
"Pirmą savaitę 2002-tųjų sausį Teksase aš stipriai susižalojau kairės rankos nervą. Daktarai sako, kad iki pilno išgijimo praeis nemažai metų, bet ir tada jie nežino kokiam stovyje bus ranka. Dabar aš kasdien dirbu su puikia daktarų komanda ir tikiuosi, kad su Dievo pagalba aš sulauksiu dienos, kai vėl galėsiu groti gitara. Tuo tarpu nusprendžiau išnaudoti tą laiką, kuris, dėl rankos gydymo dabar lieka laisvas, tam, kad iš naujo peržiūrėti savo karjerą bei ateitį. Šiam momentui aš nusprendžiau palikti "Megadeth" ir išbandyti save kitose muzikinio biznio sferose, kuriose aš galėčiau dirbti negrodamas savo instrumentu.

Ar jūs kada nors bandėte įsivaizduoti, kaip atrodytų filmas, pastatytas… tikrų (bet ne skandinaviškos kilmės) black metal žvaigždžių, "black metal vizitinių kortelių", kuriuos vieni keikia, o kiti - giria? Be abejo, tai būtų siaubo filmas. O jei dar paminėti, kad vieni iš filmo bendraautorių - tokia grupė, kaip CRADLE OF FILTH, o viename iš pačių pačių pagrindinių vaidmenų nusifilmavo ir pats Dani Filth - manau, jau iš anksto galima tikėtis, ką ten galima išvysti…

Turbūt ne paslaptis, kad daugelio roko muzikantų neatsiejama gyvenimo dalis yra narkotikai. Ypač senoji rokerių karta beatodairiškai naudojosi visais šio "sielos vaisto" teikiamais malonumais… bei kančiomis. Kai kurie iš jų galų gale suaugo, "apsivalė", sukūrė šeimas ir šiuo metu šneka apie "tą" periodą kaip apie didžiausią klaidą. Kitiems tokios progos pasipasakoti, deja, nelieka… Vienas iš tokių "nelaimėlių" yra grunge grupės ALICE IN CHAINS vokalistas - Layne Staley. Šnekėti apie šį žmogų esamuoju laiku deja, jau nebegalima.. Pasak medicinos ekspertų ataskaitos, rokeris mirė balandžio 5 dieną, iškart po to, kai susileido mirtiną heroino ir kokaino mišinio dozę. Staley'o kūnas buvo rastas tik po dviejų savaičių - irimo procesas jau buvo "įsibėgėjęs". Dainininkui buvo tik 34 metai.

Po pakankamai ilgos tylos Vilniuje sunkiosios muzikos gerbėjai vėl turės šansą išgirsti teisingai griežtos muzikos. Po 6 mėnesius trukusio nėštumo spalio 26-ąją dieną gimsta naujas, mirtinas kūdikis - koncertas "Giltinės Maršas". "Paskutinis mūsų koncertas išėjo ne toks, kaip norėjosi", sakė pagrindiniai koncerto organizatoriai, grupė MAGNA BESTIA - "Būtent todėl mes ir nusprendėme dirbti toliau. Trukdžių buvo visokių - neatvyko prisižadėjusios groti grupės, turėjome pernelyg mažą finansinę bazę. Šįkart, tikėsimės, viskas bus nepalyginamai geriau. Mes bent jau kokybiškai atliksime tai, kas mums priklauso".

Metalo pradininkais drąsiai galima vadinti tokius roko monstrus, kaip BLACK SABBATH. Jų sukurtos prieš 30 metų muzikos įtaka dabartiniam metalui jaučiama iki šiol. Apie metalo stilius galima rašyti dviem būdais: chronologine tvarka ir sunkumo tvarka. Šiame darbe aš bandysiu kombinuoti abu analizavimo metodus. Į kiekvieno stiliaus aprašymą įeis jam būdingi bruožai, būdingos grupės, atsiradimo priežastis, atsiradimo data, propaguojamos idėjos ir nuotaikos. Visą metalą bendrai galima nagrinėti kaip kažkokią n-matę erdvę, kur matas yra metalo stilius. Šito darbo tikslas nėra suklasifikuoti visas įmanomas grupes, uždėti ant jų stilių "leiblus". Atvirkščiai, šiame darbe grupės bus tik kaip priemonė vaizdingiau apibrėžti analizuojamus metalo stilius.

Lengviausia metalistą atpažinti, žinoma, pagal plaukus. Jie tradiciškai siekia pusiaują ir dažniausiai būna nudažomi tamsiai juoda spalva su mėlynais atspalviais. Paskutinė mada metalo pasaulyje - "plikiai". Nors tai ir netradicinis stilius, tačiau jų matoma vis daugiau ir daugiau (ir ne vien tik italai - Satyr (Satyricon), Ihsahn (Emperor) ir t.t.). Bet labiausiai stulbinanti - apranga. Italų metalistai paprastai sutinkami gatvėje atrodo taip: spygliuota odinė striukė, odinės aptemptos kelnės, mėgstamiausios grupės marškinėliai, diržas su šovinių tūtelėmis, kareiviški kaustyti batai (arba virš kelių kaip MARILYN MANSON) į batus sukištos kelnės. Rankos turi būtį apkarstytos spygliuotomis pirštinėmis piramidės formos, apvaliais ar labiausiai paplitusiais - smailiais "killer" tipo spygliais. Blacker'iai apyrankes pasidaro patys. Vietoje spyglių įveriama nuo 20
iki 40 centimetrų ilgio vinys.

"Sunkioji muzika mirė" - šie žodžiai, galima sakyti, tapo viena mėgstamiausių senojo tūkstantmečio pabaigos ir naujojo pradžios muzikos kritikų bei apskritai melomanų fraze. Na, iš tiesų, sunku nesutikti su tuo, kai šių dienų paaugliai tuo pat metu gali klausytis ir Britney Spears, ir Metallica. Pastaruoju metu smarkiai išbujojo (ypač JAV ) visokie rap metal, nu metal, etc. metal - arba kitaip "tai, ką jankiai padarė iš metalo" ( © ghoul, 2002). Ir iš tikrųjų, tai sunku pavadinti "metalu" - tai tiesiog pop muzika, pritariant "fūzuotomis" gitaromis ir "piktų" jaunuolių šūkčiojimais.