Pasaulio Medžio provaizdis Baltų Kultūroje
Medis kaip augalas yra paplitęs visame Pasaulyje, tad nenuostabu, kad daugelyje Tautų jis tampa universaliu simboliu paaiškinančiu universalių dalykų (pavyzdžiui,…
Aurelijus Augustinas „Apie krikščionių mokymą“
Meilė – tai neįrėminama sąvoka, kurios pasaulietinis supratimas, panašiai kaip ir oras, kinta, nevaldomas valandų, dienų ar nesustabdomo metų laiko: vieną dieną, regis, atiduotum širdį, o kitą – be gailesčio išeitum, neatsigręždamas į mylimo akis. Žmonės neretai nusivilia šia didinga “stichija”, teigdami, kad “ji – ne tokia jau ir didinga”. Bet ar tikrai tai tiesa? O gal nusivylimas ir skausmas yra įrodymas ar įspėjimas, kad patys kažką darome ne taip? Šventojo Augustino keturių tomų veikalas „Apie krikščionių mokslą“ puikiai paaiškina ką ir kaip darome negerai, kad vėliau tenka nusivilti bei likti įskaudintiems neva „nepavykusios meilės“. Nepaisant fakto, kad kūrinio pavadinimas skamba itin moksliškai ir iškart, regis, pranašauja apie nuobodų knygos turinį, drįsčiau teigti, kad tai – netik nėra nuobodus kūrinys, bet tinkantis netgi ir ne taip uoliai tikintiems. Tai paaiškina knygos dviprasmybė, kurių viena gali būti išreiškiama, kaip teorinė: knygą (o veikiau knygų rinkinį) galima skaityti kaip vertimo principus, ženklų teoriją, teksto hermeneutika, tekstologija – visose šiose srityse Šventojo Augustino pamokymai vertingi iš šiandienos visuomenėje.
Ilgai laukę – dar palaukim…
Kai buvau studentas, Vilniuje lankėsi mano dėdienė su mažamete dukrele, mano pussesere. Mergaitę ji atvežė pas daktarą. Kai iš Žvėryno prospektu važiavome pro Lenino aikštę, pusseserė, sėdėjusi prie lango kairėje pusėje, staiga garsiai sušuko: “Mamyte, va dievulis!” Visi keleiviai garsiai nusikvatojo. Vaikai kartais taip pasako, kad geriau nesugalvosi. Tas “dievulis” nuo 1953 m. ilgai ranka rodė į aukščiausią ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje pastatą, “nuo kurio net Sibiras matėsi”. 1990-aisiais tas “dievulis” minios akivaizdoje pakilo į dangų, palikdamas tvirtai į Lietuvos žemę įaugusius batus. Nuo to laiko Lenino aikštė jau ne Lenino, o Lukiškių. Tais laikais Lukiškėmis buvo vadinamas pastatas, kurio ne kiekvienas galime išvengti (Juk sakoma: niekas neapdraustas nuo tiurmos, ligos ir ubago lazdos). Nuo to laiko Lukiškių aikštė tuščia. Kartais atsiranda koks paminklas “dievukui” iš smėlio, kartais – Gedimino stulpai iš šiaudų… Bet smėlis byra, o šiaudai dega. Ši dykvietė Vilniaus centre vis dažniau vadinama ne Lukiškių aikšte, o Lietuvos gėda. Jau trečias dešimtmetis ją rekonstruojame, puošiame pažadais ir ketinimais, nevaisingais konkursais, o ji tebestovi dar vis – apleista, paniekinta…
Visų laikų skandalingiausi filmai
Svajotojai (2003). Jaunas amerikietis Metju atvyksta į Paryžių studijuoti prancūzų kalbos ir žiūrėti filmus. Jis yra tiesiog pamišęs dėl kino ir beveik visą laiką praleidžia Kinematekoje, kur susipažįsta su panašiais kino fanatikais Teo ir jo seserimi dvyne Izabele. Jaunuolis nusprendžia priimti naujų draugų pasiūlymą pagyventi kartu, nes jų tėvai visą mėnesį planuoja atostogauti prie jūros. Pradžioje viskas atrodo gražu ir linksma, o dar labiau nuotaiką pagerina filmai, alkoholis, meilė ir svajonės. Bet po to vienoje lovoje miegantys dvyniai įtraukia Metjų į keistų seksualinių žaidimų pinkles. Vieną vakarą kino viktorinoje nugalėjęs Teo sugalvoja originalią nuobaudą pralaimėjusiam Metjui, kuriam teks pasimylėti su žaviaja Izabele jos brolio akivaizdoje. 9/11 pagal Farenheitą (2004). Su jam būdingu humoru ir atkaklumu tiriant faktus, Michaelas Moore‘as svarsto apie prezidento George‘o W. Busho kadenciją ir apie tai, kur ji atvedė amerikiečius ir visą pasaulį. Demaskuojantis režisieriaus žvilgsnis atskleidžia mums nežinomą JAV prezidento pusę ir jo slaptus ryšius. Nevykęs verslininkas, turintis tamprių ryšių su karališkąja Saudo Arabijos šeima ir Bin Ladenais, abejotinomis aplinkybėmis išrenkamas JAV prezidentu. Pradėjęs eiti savo pareigas, jis nebereguoja į perspėjimus apie gresiančią jo užsienio partnerių klastą ir išdavystę. Šio abejingumo pasekoje įvykusi Rugsėjo 11-osios tragedija dar kartą atskleidžia Busho abejingumą savo tautai: jis laiku nesugeba imtis skubių reikalingų veiksmų apsaugoti žmonėms, tačiau vėliau labai puikiai ir ciniškai šia tragedija naudojasi siekdamas pradėti skambiai vadinamą „Karą su terorizmu“.
Tarptautinis moterų filmų festivalis “Šeršėliafam” pavasarį pasitinka su šypsena
Nebyli kino estetika, spalvos ir garsai, priverčiantys žiūrovus juoktis, poetiška komedija, pati lėčiausia kino istorijoje persekiojimo scena – visi šie apibūdinimai skirti režisierių trijulės iš Belgijos filmui “Fėja”, kuris pirmąją pavasario dieną atidarys septintąjį Tarptautinį moterų filmų festivalį “Šeršėliafam”. “Atskleisiu jums paslaptį, kad mūsų humoro stilius ir sėkmė glūdi paprastume”, – teigia vienas iš filmo kūrėjų Dominique’as Abelis, kurį Paryžiuje pakalbino kino apžvalgininkas Edvinas Pukšta. Filmo kūrėjai žiūrovams jau pažįstami iš Lietuvoje rodytų poros jų filmų – “Ledkalnio” ir “Rumbos”, todėl ir Kanų festivalio paralelinėje programoje rodyta “Fėja” lieka ištikima režisierių stilistikai ir garantuoja juoko dozę žiūrovams. “Filmuose visuomet akcentuojame rimtus dalykus, kuriuos slepiame po šypsena, humoru ir saviironija. Mūsų nedomina banalūs juokeliai. Mums svarbu, kad seanso ar pasirodymo metu smagiai kvatojęs žmogus pasikrautų minčių apmąstymams. Nelaikome savęs politikais, bet nebijome kalbėti apie socialines problemas”, – sako viena iš filmo režisierių ir aktorių Fiona Gordon. Komedijoje “Fėja” pasakojama apie Havro miesto viešbutyje dirbantį naktinį sargą Domą, kuris vieną vakarą pamato be lagamino įeinančią basą moterį. Prisitačiusi Fionos vardu, ji sakosi esanti fėja ir pažada išpildyti tris Domo norus. Rytojaus dieną, kai abu norai jau išpildyti, Fiona pradingsta. Tačiau Domas jau spėjo įsimylėti žaviąją fėją ir labiau už viską pasaulyje trokšta ją surasti.
13-asis Tarptautinis trumpų filmų festivalis „Tinklai”
Rugsėjo 21 d. Klaipėdoje prasideda Tarptautinis trumpų filmų festivalis „Tinklai”. Festivalis vyks rugsėjo 21 – 25 d. Švyturio menų doke, Naujoji uosto g. 3. Festivalis „Tinklai” 2011 siūlo žiūrovams 18 trumpų filmų seansų, kuriuos sudaro virš 120 filmų. Atskiros kino programos skirtos Airijos, Estijos, Baskų krašto, Latvijos, Šveicarijos, Vengrijos trumpiems filmams. Tris specialiąsias programas sudaro ypatingai pasižymėję ir pelnę apdovanojimus prestižiškiausiuose tarptautiniuose kino festivaliuose filmai iš viso pasaulio. Tarptautinis Bresto (Prancūzija) kino festivalis siūlo geriausių pastarųjų metų filmų rinkinį. Tradicinis festivalio „Tinklai” partneris, Berlyno trumpų filmų festivalis „Interfilm”, atveža savo filmų
kolekciją. Specialiąją programą „Rock the Wall!”, sudarytą Berlyno sienos statybų pradžios 50-osioms metinėms,
sudaro reti šaltojo karo laikotarpio Rytų ir Vakarų Vokietijų filmai. Dvi programos skirtos įdomiausiems jaunųjų Lietuvos kino kūrėjų dokumentiniams filmams. Programoje „Vaidyba ir eksperimentai” susidurs įvairių žanrų lietuvių filmai. Iš devyniolikos lietuvių filmų, net devyni – premjeriniai. Taip pat žiūrovų laukia du kino koncertai. Festivalio atidarymo metu pirmuosius Čaplino filmus gyvai įgros džiazo pianistas Marijus Kučikas.
Kultūros renginys: Holivudo šimtmečio jubiliejus
2010 m. liepos – rugsėjo mėnesiais žymūs Lietuvos muzikantai PIANO.LT kieme gyvai įgarsins nebyliojo kino grandų filmus. 1910 metais legendinis Amerikos kino klasikas D. W. Grifitas su filmavimo grupe atvyko į Los Andželą filmuoti naujo filmo. Juos sužavėjo vaizdingas netoliese esantis, beveik niekam nežinomas Holivudo kaimelis. Netrukus jis tapo pasaulio kino centru. Kadangi nuo istorinio įvykio prabėgo lygiai 100 metų, programą sudaro ankstyvojo Holivudo filmai, padarę didžiulę įtaką kino meno vystymuisi ir pelnytai užėmę garbingiausias vietas pasaulinio kinematografo panteone. Renginiai vyks atvirame ore nuo liepos 28 iki rugsėjo 2 d. buvusio Pranciškonų vienuolyno kieme (PIANO.LT), Trakų g. 9/1 (įėjimas iš Kėdainių g.).
Tradiciniai šokiai ir visuomenės kultūra
Tradicinio šokio ir visuomenės kultūros santykis gali būti labai skirtingas. Priklauso nuo to, apie kokią visuomenę kalbame. Šiuolaikinė Lietuvos visuomenė yra įvairialypė, joje išryškėja atskiros grupės, kurių sąsaja su tradiciniu šokiu yra skirtinga. Tam tikro visuomenės sluoksnio santykis su tradiciniu šokiu daugiausia priklauso nuo įsigalėjusios pasaulėžiūros ir vertybinių, nuo suvokimo, kurios šokio formos yra tradicinės ir ar jos laikomos vertybėmis, išreiškiančiomis tautinį savitumą. Kita vertus, kiekvienoje šalyje tradicinių šokių raida nebuvo izoliuota nuo kitų kultūrų (ankstesnių ar kaimyninių) įtakos. Todėl aptariant lietuvių liaudies šokių ir visuomenės kultūros santykį verta pasinaudoti šiuolaikiniais kultūrinės antropologijos metodais, reikalaujančiais vienos atskiros žmonių grupės ar civilizacijos tyrimus patikrinti lyginant su kitų grupių ar civilizacijų tyrimų medžiaga, ir pabandyti atskleisti Lietuvoje vykstantį procesą kitų kultūrų šviesoje. Visų pirma nustatykime, kaip lietuvių choreografinis folkloras atitinka įžymaus pasaulio šokių tyrinėtojo Curt’o Sachs’o sudarytą šokių klasifikaciją. Pagal ją šokiai skirstomi į intravertinius (siaurų judesių) ir ekstravertinius (plačių judesių). Intravertiniai šokiai būdingi matriarchatinėms kultūroms, kuriose vyrauja žemės ir mėnulio religijos, garbinamos deivės, žmonės užsiima žemdirbyste. Tokiose kultūrose pagrindinės šokių atlikėjos yra moterys, jų judesiai siauri ir ramūs, nėra šuolių.
“Kino pavasaris” primins Federico Fellini filmus
Kovo 19 d. startuosiančio Vilniaus tarptautinio kino festivalio “Kino pavasaris” metu šiemet bus pristatyta paties itališkiausio neorealizmo kino maestro, režisieriaus Federico Fellini filmų retrospektyva. “Kiekvienas save ir žiūrovus gerbiantis festivalis pristato ne tik kino premjeras, bet ir vertingus, jau klasika tapusius filmus. Šiemet “Kino pavasaryje” prisiminsime Federico Fellini kūrybą”, – teigia “Kino pavasario” direktorė Vida Ramaškienė. Retrospektyvoje bus pristatyti šeši legendinio italų kino kūrėjo darbai. Žymioji beveik autobiografinė juosta “Aštuoni su puse” (“Otto e mezzo”, 1963) pasakoja apie režisieriaus kūrybines kančias ir iš dalies apibendrina Fellini kūrybą iki šio filmo pastatymo – pavadinime yra užšifruota tai, kiek tų filmų tuomet jau buvo sukurta. Filmas, atskleidžiantis menininko vidinį pasaulį, 1964-aisiais buvo apdovanotas “Oskaru” geriausio užsienio filmo kategorijoje. “Auksine palmės šakele” Kanų kino festivalyje apdovanotas, Katalikų bažnyčios pasmerktas, skandalingas “Saldus gyvenimas” (“La dolce vita”, 1960) visiems laikams išgarsino Trevi fontaną Romoje ir pirmą kartą paminėjo dabar jau populiarų terminą “paparacis”, kuriuo apibūdinami įžymius žmones persekiojantys ir pikantiškus kadrus medžiojantys fotografai. Nuo šio filmo prasidėjo režisieriaus draugystė su aktoriumi Marcelo Mastroianni, kuris vėliau tapo idealiu Fellini idėjų įkūnytoju.
Išdalinti apdovanojimai geriausiems trumpiems filmams
Jau penktus metus iš eilės vykstantis labai trumpų filmų festivalis “Pravda 1 minutė” ir šiemet apdovanojo geriausius vienos minutės kino kūrinius. Ketvirtadienio vakarą į kino centrą “Forum Cinemas Vingis” gausiai susirinkę žiūrovai išvydo išsiplėtusią trijų dalių programą, kurioje šiemet greta įprastos konkursinės programos atsidūrė “Nokia” kompanijos pristatyta mobiliuoju telefonu kurtų filmų programa bei kino profesionalų nekonkursinė programą. Premjeros metu susirinkusieji itin audringai sveikino geriausius kino kūrėjus. Drąsiausių, išradingiausių ir novatoriškiausiųjų prizai šiemet išdalinti net trims animaciniams filmams. Simonos Kazėnaitės filmą “Planet”, pasakojantį apie šiuolaikinės visuomenės ydas, jau netrukus pamatys televizijos kanalo TV6 žiūrovai. Greitai televizoriuose išvysime ir kūrybišką Dignos Dimbelytės minutę “Mano slapyvardis – mėnulis” bei dinamišką Evaldo Arlausko kūrinį “Smėlio žmogus”. “Filme “Smėlio žmogus” galima įžiūrėti net kelias prasmes ir paslaptis, todėl nuoširdžiai palaikiau jo autorių”, – komisijos darbo įspūdžiais dalijosi komisijos narys aktorius Dainius Gavenonis. Festivalio žiuri šiemet nusprendė palaikyti ir senąsias kino tradicijas. Nebylaus kino maniera sukurtas filmas “Kas pietums?” prajuokino ne vieną žiūrovą. Jo autorius Žygimantas Amelynas visus metus galės žaisti golfą “Sostinių golfo klube”. Už kūrybinę pradžią buvo apdovanota turbūt jauniausia festivalio dalyvė Smiltė Jankauskaitė.