Gurmaniškas šventųjų Kalėdų duetas
Kiekvienais metais, artėjant šventoms Kalėdoms, ieškau ko nors naujesnio, gardesnio sau, šeimai ir svečiams. Jau pabodo švediškai vokiškas karštas vynas,…
Įdaryti valgiai Kūčioms ir Kalėdoms
Toliau tęsiame straipsnių rubriką – valgių tradicijos Kūčioms ir Kalėdoms. Savo patirtimi ir žiniomis su mumis pasidalins nepriklausomas mitybos ir…
Advento, šv. Kūčių ir Kalėdų valgiai bei gėrimai (III dalis)
Jei manote, kad šv. Kalėdoms pagaminti tokią gražuolę lašišą yra sudėtinga, labai apsirinkate. Orkaitėje kepta lašiša šventųjų Kalėdų stalui Jei…
Advento, šv. Kūčių ir Kalėdų valgiai bei gėrimai (II dalis)
Kauno restoranai ir kavinės, kurių tarpukario metais vien Laisvės alėjoje buvo per 40, visoje Europoje garsėjo savo spanguolių putėsiais. Spanguolių…
Advento, šv. Kūčių ir Kalėdų valgiai bei gėrimai (I dalis)
Advento metu, sekmadieniais (kurių būdavo trys iš eilės), daugelis žmonių kepdavo purų žuvies pyragą – apkepą… Bernardinų žuvies pyragas Advento…
Per adventą išmokime valgyti sveikas ir skanias salotos
Nuo lapkričio 30-osios prasideda Adventas – laikas, kai laukiama Kristaus gimimo ir saulės sugrįžtuvių. Šiuo metu susilaikoma nuo sočių patiekalų…
Kas bendro tarp gandro ir starkos?
Starka – tūkstantį metų senesnis ir šimtą kartų geresnis gėrimas už viskį. Lietuviuose buvo net specialiai švenčiamos starkinės šventės, –…
Nepriklausomo mitybos ir kulinarijos eksperto Vincento Sako atsakymas į žurnalistų dažniausiai užduodamus klausimus (II dalis)
Dešrelės: Iš ko jos gaminamos? Kokie kenksmingi priedai jų gamyboje naudojami? Kaip jie veikia mūsų sveikatą? Dešrelių yra įvairių, yra…
Nepriklausomo mitybos ir kulinarijos eksperto Vincento Sako atsakymas į žurnalistų dažniausiai užduodamus klausimus (I dalis)
Kalbant vien tik teisybę, tai beveik visos Lietuvos mėsos įmonės dešras gamina ne iš geriausios rūšies mėsos, o iš atliekų,…
Lietuvos kulinarijos paveldas – tikroji žuvienė
Kuršiai kopininkai, gyvenę Kuršių Nerijoje žuvienę virdavo savotiškai, kitoniškai nei aplinkinės sarmatų (aisčių, baltų gentys), nes žuvienė jiems buvo apeiginis sakralinis valgis ir turėjo griežtas gamybos taisykles, buvo tikima, kad jų nesilaikant nesisekdavo žvejyba arba net pradės mažėti žuvų jūroje ir mariose. Kuršiai žemininkai, gyvenę Baltijos jūros pakrantėse nuo Melnragės iki Rygos, taip pat šių taisyklių griežtai laikydavosi.