10 000 straipsnių
Sveika mityba – tai ne tik tinkamas maisto pasirinkimas, bet ir gyvenimo būdas, kuris padeda palaikyti gerą savijautą, stiprina imunitetą ir mažina lėtinių ligų riziką. Subalansuota mityba suteikia organizmui reikalingų maistinių medžiagų, energijos bei padeda išlaikyti optimalų kūno svorį. Pagrindinės sveikos ir tvarios mitybos rekomendacijos Būtina prisiminti, kad labai svarbu laikytis ne vienos ar kelių ... Skaityti toliau
Išnagrinėjęs 4 300 mirčių atvejų 103 000 žmonių grupėje, tyrėjas Liangkai Chen pastebėjo tendenciją, kurios negalėjo ignoruoti: tarp ilgiausiai gyvenusių žmonių buvo paplitęs vienas konkretus mitybos tipas. Dabar jis apskaičiavo, kiek metų šis įprotis gali pratęsti jūsų gyvenimą – ir šis rezultatas paskatino tyrėją pakeisti savo pačio mitybą. Visi žino, kad sveika mityba yra naudinga. ... Skaityti toliau
Ar veganams reikia papildų? Pagrindinės maistinės medžiagos ir svarstymai Ne, visas maistines medžiagas, kurių reikia sveikai veganiškai mitybai, galite lengvai ir gausiai rasti augaliniame maiste, išskyrus vieną pastebimą išimtį – vitaminą B12. Šis būtinas vitaminas atlieka svarbų vaidmenį palaikant jūsų nervų sistemos sveikatą, gaminant DNR ir formuojant raudonuosius kraujo kūnelius. Tačiau, skirtingai nuo daugelio maistinių ... Skaityti toliau
Augalinės dietos nauda sveikatai ir kodėl mėsa nėra būtina žmogaus mitybai Pastaraisiais metais augalinės dietos populiarumo augimas sulaukė didelio dėmesio ir dėl įtikinamų priežasčių. Dieta, kurioje gausu vaisių, daržovių, nesmulkintų grūdų ir ankštinių augalų, ne tik atitinka etikos ir aplinkosaugos principus, bet ir suteikia daug naudos sveikatai. Tarp daugybės ir dažnai prieštaringos informacijos apie mitybą ... Skaityti toliau
Vegetarai ir veganai - sveikesnis gyvenimo būdas ar mada? Pastaruoju metu, sveika gyvensena dažnai siejama su tam tikrų maisto produktų atsisakymu. Žmonės nustoja vartoti mėsos, pieno, kiaušinių, žuvies produktus, o juos pakeičia į augalinės kilmės maistą, kuris ne visada užtikrina organizmo poreikius. Tada organizmas naudoja mikroelementų bei vitaminų atsargas, dėl ko galime susirgti rimta liga ... Skaityti toliau
Botanikai tikina, kad ajeras nėra reliktinis Lietuvos augalas; jį, greičiausiai, į Lietuvą bus atvežę Lietuvos, Krymo arba Artimųjų Rytų pirkliai. Pirmą kartą apie ajerą Lietuvos rašytiniuose šaltiniuose užsimenama Vilniaus Domininkonų vienuolyno inventorinėse Knygose. 1514 m. inventorinėje Knygoje užrašyta, kad kovo mėnesį iš totoriaus pirklio buvo pirkti du maišai ajero šaknų. Ajero šakniastiebiai Lietuvos vienuolynuose buvo ... Skaityti toliau
Valgyti darykite su daug česnakų, daug svogūnų, patiekalus duokite ne su chemikalų ir krakmolo prifarširuotais parduotuviniais kečupais, o su savo paruoštomis garstyčiomis arba krienais... Valgyti darykite su daug česnakų, daug svogūnų, patiekalus duokite ne su chemikalų ir krakmolo prifarširuotais parduotuviniais kečupais, o su savo paruoštomis garstyčiomis arba krienais. Prieš gripą ir imunitetui stiprinti (I dalis) ... Skaityti toliau
Vitaminai – tai ne tik sveikas kūnas, bet ir skaisti oda, žvilgantys plaukai, stiprūs nagai ir puiki nuotaika. Jeigu valgysite daug šviežių daržovių ir vaisių, šviežios mėsos ir žuvies, vitaminų gausite pakankamai ir nereikės papildomai jų pirkti vaistinėse. Žinoma, nemanykite, kad jeigu jums netrūksta vitaminų, jūs visada būsite žvali ir sveika. Privalote reguliariai ilsėtis, makštintis ir valgyti sveiką maistą, tuomet vitaminai padės jums sustiprinti ir išlaikyti pukų kūną, sugebantį efektyviai kovoti su įvairiomis ligomis ir negalavimais. Kiekvieną dieną rinkitės valgyti vis kitokį maistą, nes jūsų organizmui reikia įvairių vitaminų, tačiau nė viename maisto produkte nėra jų visų. Kaip pastebėjote, daugiausia vitaminų turi grūdai, pieno produktai ir įvairios daržovės bei vaisiai. Šie maisto produktai turėtų įeiti į jūsų kiekvienos dienos valgiaraštį, kad organizme visuomet būtų pakankamai vitaminų ir kad atrodytumėte sveika.
Rauginti kopūstai visą šaltąjį metų laikotarpį yra puikus vitaminų šaltinis, padedantis išvengti daugelio negalavimų. Juk 100 g raugintų kopūstų yra apie 30—40 mg vitamino C — beveik pusė rekomenduojamos paros normos. Nepatingėkime savo namiškiams paruošti šio puikaus produkto, iš kurio galima pagaminti daugybę skanių patiekalų. Rauginimui skirti indai turi būti tinkamai paruošti, nes nuo to labai priklauso produktų kokybė. Indai bei įrankiai turi būti gerai nuplauti ir dezinfekuoti. Medinės statinės 2—3 paras mirkomos švariame vandenyje, išplaunamos karštu 0,1 % sodos tirpalu ir perskalaujamos šaltu vandeniu. Dažnai šeimininkės statines iškloja maisto produktams skirta polietileno plėvele arba įdeda polietileno maišą. Raugiant mažesnį produktų kiekį, atitinkamai pasirenkama ir tara. Produktus galima rauginti emaliuotuose kibiruose, puoduose bei moliniuose induose. Tinkamas rūgštingumas padeda išvengti nepageidaujamų mikroorganizmų. Skirtingų rūšių mikroorganizmams vystytis reikalingas skirtingas rūgštingumas: puvimo bakterijoms — pH 4,4—5,0, sviesto rūgšties — pH 4,5, pieno rūgšties — pH 3,0—4,4. Pastarosioms bakterijoms vystytis reikalingas cukrus. Kai jo per mažai, produktai silpnai rūgsta ir blogiau išsilaiko. Tinkamas druskos kiekis slopina puvimo ir sviesto rūgšties bakterijų veiklą. Raugintame produkte optimalus 1,5—2 % druskos kiekis. Druska padeda skverbtis pieno rūgščiai į konservuojamus produktus, todėl pagreitėja rūgimo procesas.
Cinkas yra mikroelementas, būtinas daugeliui organizmo biologinių funkcijų. Cinkas svarbus imunitetui, virškinimo sistemos veiklai. Cinkas palaiko normalų augimą ir vystymąsi, svarbus moterų ir vyrų lytinėms funkcijoms. Cinkas gali apsaugoti prostatą nuo pažeidimų ir sumažina prostatos piktybinių susirgimų riziką. Šis mikroelementas svarbus skonio ir uoslės pojūčiams, apetito reguliavimui, skatina žaizdų gijimą. Cinkas taip pat turi antioksidacinių savybių. Cinko šaltiniai: pupelės, lęšiai, riešutai, grūdai, moliūgo sėklos. Suaugusiems per parą rekomenduojama suvartoti 10 – 15 miligramų cinko. Cinko trūkumas pasireiškia esant kasos sutrikimams, cukriniam diabetui, alkoholizmui, virškinimo sutrikimams. Esant cinko trūkumui slenka plaukai, trūkinėja oda, viduriuojama, gali pablogėti atmintis, regėjimas, uoslės ir skonio pojūčiai, susilpnėja imunitetas, sutrinka augimas, sumažėja lytinių organų vystymasis, gali išsivystyti vyrų nevaisingumas. Per didelis kiekis cinko gali būti kenksmingas organizmui. Cinkas mažina geležies, vario, fosforo ir kai kurių vaistų isisavinimą. Cinkas gali sukelti pykinimą, pilvo skausmą, burnos sudirginimą, nemalonų skonį burnoje. Per didelis kiekis cinko silpnina imunitetą.
Šalia šių produktų kur kas kuklesni, skirtingi, visada organizmui naudingi yra pieno pakeliai, iš kurių turime išsirinkti tinkamiausią. Daugelis iš mūsų geria pieną, nes jis pagardina kavos puodelį, rytinę košę ar šviežių vasaros uogų dubenėlį. Ne visada susimąstome, kad pienas prisideda prie mūsų sveikatos puoselėjimo. Įdomu, kiek reikia išgerti pieno, kad gautume mums reikalingas maistingąsias medžiagas? Specialistai pataria išgerti vieną stiklinę pieno per dieną. Kokį tuomet pieną derėtų rinktis? Kaimo žmonės patars gerti pieną, pagardintą turtingu grietinėlės sluoksniu, miestiečiai stengsis išsirinkti iš įmonių siūlomų pieno pakuočių – ar UAT perdirbtą pieną su skirtingu riebalų kiekiu, arba pasterizuotą pieną. Koks gi pienas geresnis, skanesnis, vertingesnis – tai klausimai, kuriuos bandome atsakyti. Visada stengiamės palyginti prieš nuspręsdami, kas geriau. Bet ar išties mes žinome skirtumą tarp pieno, kurį siūlo ūkiai, ir to, kurį perdirba įmonės ir termiškai apdorojus siūlo pirkėjams? Tai nebus pasakojimas apie riebalų sudėtį ar pieno gebėjimą rūgti palikus jį šiltoje vietoje, bet - straipsnis apie maistines pieno medžiagas, kurias gauname su viena pieno stikline. Taip pat atsakysime į vartotojus dominantį klausimą, ar iš tiesų pasterizuotas pienas vertingas, kodėl UAT pienas taip ilgai negenda, ar kartais jis nėra pagamintas iš pieno miltelių.
Fluoras yra būtinas mikroelementas kaulams ir dantims formuotis, svarbus ėduonies profilaktikai. Trūkstant fluoro padidėja dantų ėduonies, osteoporozės rizika. Fluoro šaltiniai: kava, arbata, soja, špinatai, ryžiai, svogūnai. Rekomenduojama paros norma vaikams – 1,4 – 4 mg, paaugliams – 0,5 – 2,5 mg fluoro. Suvartojant per daug fluoro vaikams gali atsirasti baltos dėmės ant dantų.