Brangieji, tai yra labai svarbi žinia apie laimę, kurią noriu Jums perduoti. Laimė yra mūsų prigimtis. Viskas, kas mūsų laimę „dengia“ (emocijos, mintys), trukdo ją jausti. Visada, kada skauda, jaučiate ego; visada, kada gera, jaučiate save – laimę. Žmonės, pagalvokime, ką mes veiktume gyvenime, jeigu nebūtų laimės. Ką mes čia darytumėme? Norėtumėme eiti į darbą, kad uždirbtume pinigų, ir… kas tada? Ką darytumėme, jeigu nebūtų meilės? Vaikščiotumėme susiraukę, kaip rabarbarų privalgę? Ar apskritai būtų įdomu gyventi? Ar gali būti taip, kad kiekvienas žmogus ieško tik vieno – laimės? Ir jeigu taip, tai visų veiksmų motyvas yra laimė – „pagaliau pavyks, ir sužydėsiu vidumi į visas puses, visomis spalvomis – jausiu laimę!”. Patyrinėkite save ir patys atrasite, kokia galutinė motyvacija slypi už visų Jūsų ketinimų. Dar viena mintis: „kiekvienam laimė yra skirtinga“. Kaip čia taip? Kiekvienam kojos dvi, kaip ir rankos. Galva viena, vidaus organai „panašūs“, kvėpuojame oru, plaukiame vandeniu, o jau laimė skirtinga? Negali būti! (Juokiuosi). Taip, mes viduje išgyvename skirtingus jausmus ir mintis, bet kas slypi už visų jausmų? Juokas. Negi juoko metu žmonės neturi viduje panašių išgyvenimų? Kai žmogus juokiasi, ar jis apie ką nors įtemptai galvoja? Pvz. apie mokesčius, darbus, kaip surūšiuoti popierius archyve ar pan.? Juoko metu galva ištuštėja nuo minčių, ir šlovingoji tuštuma teikia laimę! Kai tik mintys su jausmais „pakankamai“ pasišalina, „įvyksta“ laimė.