Valgyti darykite su daug česnakų, daug svogūnų, patiekalus duokite ne su chemikalų ir krakmolo prifarširuotais parduotuviniais kečupais, o su savo…
…būtent taip šešis tūkstantmečius elgiasi kinai ir todėl pusantro milijardo žmonių beveik neserga širdies ir kraujagyslių ligomis… Kas rytą tik…
Rugpjūčio pabaiga–rugsėjo pradžia – pats geriausias metas grybauti. Pūkuotės, rudmėsės, grūzdai, juosvieji piengrybiai – grybautojų mėgstami piengrybiai. Rugpjūčio pabaigoje išauga tipiški rudens grybai: raukšlėtasis gudukas, arba kalpokas, gausiai auga musmirės, mažai grybautojams pažįstama, bet valgoma lelijinė stirnabudė. Rugsėjo mėnuo – pats grybingiausias. Šiuo metu gausiai dera vasarą pasirodę grybai, išauga baltikai, pievagrybiai, kelmučiai, mėšlagrybiai, iki vėlyvo rudens ir po šalnų auga žaliuokės, šalninės guotės. Jei žiema nešalta, ant lapuočių medžių rasime juodkočių ugniabudžių ir gluosninių kreivabudžių. Nors visi žinome, kad grybai auga miškuose, bet ne visada, tik įėję į mišką, pamatysime grybų. Grybaudami, kitaip nei uogaudami, nuėję į vieną miško vietą ir pasisukioję nedidelėje teritorijoje, nebūtinai prisirinksime pilnus krepšius grybų. Grybavimas – tai grybų ieškojimas, kurį visada lydi malonumas netikėtai rasti grybą. Patarti ir nurodyti tikslias vietas, kuriose būtų gausu grybų, gana keblu. Suradę kokią grybingą vietą, kitą kartą ten atėję, galime jų ir neberasti. Grybų įvairovę tam tikroje vietoje lemia daug veiksnių: buveinės tipas (pieva ar miškas, sodintas ar natūraliai užaugęs, jaunas ar senas), augalų rūšių įvairovė, substratų įvairovė, geografinė padėtis, dirvožemio tipas ir klimatas. Ypač daug įtakos daro temperatūra ir krituliai. Šilti orai be ryškių temperatūros skirtumų dieną ir naktį, vidutinis drėgnumas ir gerai įšilusi dirva – palankiausios sąlygos grybams augti. Grybai nemėgsta labai karštų orų ir smarkių liūčių. Jie gerai derės iki pat šalčių, jei vasaros pabaigoje bus šilti orai ir tolygūs šilti lietūs. Praėjusių metų šiltas ir lietingas ruduo svarbus kitų metų grybų derliui, nes grybiena prieš žiemą turi sukaupti pakankamai maisto medžiagų, reikalingų vaisiakūniams išauginti.
Sušilus orams vis dažniau automobiliuose bei gyvenamosiose patalpose įsijungiame oro kondicionierius. Karštą vasaros dieną jie ne tik atgaivina, bet ir gali tapti peršalimo ligų sukėlėjais. Nuo karščio kondicionuotu oru besiginantys žmonės neretai peršąla ir užkimsta, suserga gerklės ar net plaučių uždegimu. Tiesa ar prasimanymas, kad dvidešimtojo amžiaus technikos stebuklu vadinamas oro kondicionierius kenkia žmogaus sveikatai? Visuomenės sveikatos saugos specialistai tvirtina, kad daugiausia problemų kyla dėl nemokėjimo tinkamai naudotis šiuo įrenginiu. Ypač svarbu vengti didelio temperatūrų kontrasto tarp kondicionuoto oro automobilyje ar patalpose ir lauko oro temperatūros. Didžiausias leistinas lauko ir automobilio/patalpos oro temperatūros svyravimas turėtų būti ne didesnis nei 6-8 laipsniai Celsijaus. Kuo žmogus labiau užsigrūdinęs, tuo mažesnį poveikį jam turi temperatūros svyravimas. Tačiau jei lauke – 35 laipsnių karštis, o automobilyje oro kondicionavimo sistema palaiko 16 laipsnių Celsijaus mikroklimatą, temperatūrų kontrastas gali pakenkti ir labai užsigrūdinusiam žmogui.
Jei pavargote nuo kasdieninių darbų ir rutinos, pasiilgote naujų potyrių ir tikro poilsio, kviečiame atvykti į stovyklavietę prie Kertuojos ir Juodųjų Lakajų ežerų. Čia Jus pasitiks įstabaus grožio Molėtų rajono gamta, nuostabūs pušynai ir nepakartojamo grožio Labanoro regiono parko ežerai. Jūsų pramogoms – žvejyba, ramus ir romantiškas pasiplaukiojimas valtimi, vandens pramogos, skrydis oro balionu, baidarių žygiai, žvejyba, stalo ir lauko žaidimai, kroketas, romantiška nakvynė Kertuojos ir Juodųjų Lakajų ežero pakrantėje, pažintinės kelionės po Molėtų rajono apylinkes. Stovyklavietėje galima aktyviai praleisti laisvadienį, puikiai pabėgti nuo miesto šurmulio ir pajusti tikrą gamtos dvelksmą. Įkurta vienoje gražiausių Molėtų rajono vietovių tarp Kertuojos ir Juodųjų Lajakų ežerų, stovyklavietė yra apsupta išties įspūdingo grožio apylinkių. Kertuojos ežerą juosia puikus smėlio paplūdimiai, jo pašonėje -įspūdingo grožio Juodųjų ir Baltųjų Lakajų ežerai, apsupti reto grožio pušynais, Labanoro regioninis parkas. Kertuojos ežero pušynai ir balto, lyg Baltijos jūros smėlio paplūdimys sukuria ypatingą vietovės kraštovaizdį ir suteikia čia besilankantiems nepamirštamą laisvės pojūtį. Kviečiame atvykti visus, pasiilgusius ramaus poilsio gamtoje, nepamirštamų įspūdžių bei gamtos darnos. Kertuojos stovyklavietėje mes stengsimės Jums sudaryti puikias sąlygos ramiam bei aktyviam poilsiui su šeima ar draugais.
Neatskiriama lietuviškos vasaros gamtoje dalis – įkyriai zyziantys ir besikandžiojantys uodai. Pastarieji klimato pokyčiai, laipsniškas jo šilimas, dar labiau padidino uodų ir kitų kraujasiurbių mašalų populiaciją visoje Europoje. Šiandien susiduriame su agresyviais kraujasiurbiais, kurie puldami žmones ir poilsį gamtoje sugadina, ir pavojingas ligas platina. Kaip nuo jų apsisaugoti? Iki šiol Lietuvos gyventojai nuo uodų gindavosi juos turinčiomis atbaidyti žvakėmis, smilkalais, kūno purškalais ar tepalais. Tačiau poilsiautojai gamtoje žino, kad šios priemonės dažniausiai nepasiteisina, nes veikia ganėtinai trumpą laiką ir nėra pakankamai stiprios, kad efektyviai atbaidytų kraujasiurbius. Išeitį, kaip apsisaugoti nuo uodų juos išnaikinant, pasiūlė JAV mokslininkai. Švedų gamintoja “Amplecta”, pasitelkdama JAV mokslininkų tyrimus bei kompanijos “RapidAction” technologiją, sukūrė uodų gaudykles, kurios jau pristatomos Lietuvoje bei Latvijoje. Tai dviejų rūšių prietaisai: didžioji gaudyklė “Predator Dynamic” veikia 50 arų plote (futbolo aikštės dydžio plotas) ir yra skirta didelėms sodyboms, aikštynams, kempingams ar lauko kavinėms, o mažoji – “ATM100” – veikia 15 arų plote ir skirta nedideliems sklypams prie individualių namų, terasoms, kolektyviniams sodams. Unikali, pagal naujausius mokslinius tyrimus ir “RapidAction” technologiją sukurta sistema privilioja kraujasiurbius vabzdžius ir juos įtraukia į prietaiso vidų. Šios gaudyklės yra ekologiškos, jomis paprasta naudotis.
Neatskiriami poilsio gamtoje palydovai – įkyriai zyziantys ir besikandžiojantys uodai. Pelkėtose ir drėgnesnėse vietose šiltu oru žmogų ir gyvūnus puola uodų spiečiai. Pasak Kauno visuomenės sveikatos centro vyr. specialistės Irinos Bulsienės, labiausiai Lietuvoje paplitę taip vadinami miško uodai: apie 98 proc. žmones puolančių uodų, priklauso Aedes genčiai. Šie kraujasiurbiai veisiasi laikinuose vandens telkiniuose: nedideliuose stovinčio vandens klanuose, miško balutėse, drevėtuose drėgnuose medžiuose, pakelės grioviuose, kelmų duobėse, statinėse, vandens talpose. Kuo daugiau vandens telkinių ir kuo šiltesnė oro temperatūra – tuo uodų populiacija gausesnė. Kai kurie uodai platina pavojingas užkrečiamąsias ligas. Pavojingiausi yra maliariniai uodai, platinantys keturių rūšių maliarijos sukėlėjus, kurie bręsta uodo patelės organizme. Nors uodų platinamos ligos (geltonoji karštligė, denge karštligė, filiarijozė ir kt.)daugiau būdingos tropinio klimato šalims, tačiau yra grupė ligų, paplitusių ir vidutinio klimato juostoje. Tai maliarija, uodų platinami encefalitai. Specialistai aiškina, kad norint išvengti uodų įkandimų, namus nuo šių vabzdžių patikimiausiai apsaugos specialūs tinkleliai langams ir durims, o gamtoje apsisaugojimui nuo uodų įkandimų patartina naudoti repelentus (kraujasiurbius nariuotakojus atbaidančias medžiagas). Jų gali būti įvairios konsistencijos ir sandaros – aerozoliai, tepalai, kremai, pieštukai arba garuojantys prietaisai.
Artėja vasara ir daugelis mūsų jau planuoja savo atostogas. Be įvairių poilsinių kelionių, dauguma lietuvių šiltus vasaros savaitgalius praleidžia kaimuose ar sodybose. Turbūt ne kartą grįžę atgal į miestą skundėtės uodų ar kitų vabzdžių įkandimais, kurie išties siaubingai erzina. Būnant gryname ore vabzdžius dar galime pamatyti patys ir nuo jų apsisaugoti, tačiau naktį, kuomet miegame pravėrę langus, nebepavyksta apsiginti nuo šių įkyrių vabzdžių. Vis dėlto išeitis yra – tai tinkleliai nuo uodų. Tai lango uždangalas montuojamas ant lango, dieną jis neuždengia saulės spindulių, o naktį leidžia miegoti atsidarius langus ir nebijoti įkyrių vabzdžių. Tokie tinkleliai būna dvejopi – „roletų” tipo tinkleliai ir tinkleliai su rėmeliu. Kuo jie skiriasi ir kokie kiekvieno jų privalumai? Tinkleliai su rėmeliais yra itin lengvai montuojami prie lango, patį rėmelį esant poreikiui galima nuimti ir vėl uždėti. Pasirinktinai tinklelio rėmas gali būti arba stabilus, arba stumdomas.
Prasidėjus grybavimo sezonui, į miškus jau plūsta lankytojai ir grybautojai. Tai neramus metas aplinkosaugininkams, miškininkams ir kitų tarnybų darbuotojams, teigiama Generalinės miškų urėdijos (GMU) pranešime. “Ne paslaptis, kad nemažai daliai miškų lankytojų trūksta kultūros – paliekamos šiukšlės, ne vietoje deginami laužai, draskoma miško paklotė, niokojama augmenija”, – teigia aplinkosaugos specialistai. Prieš kelias dienas Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Švenčionių rajono agentūra kartu su Švenčionių rajono policijos komisariato ir Lietuvos saugios laivybos administracijos pareigūnais atliko Aukštaitijos nacionaliniame parke esančio Žeimenio ežero patikrinimą. Pareigūnai tikrino, kaip poilsiautojai laikosi miško lankymo bei mėgėjiškos žūklės taisyklių reikalavimų. Reido metu nustatyti trys miško lankymo taisyklių pažeidimų atvejai – ne vietoje įrengtos laužavietės. Pažeidėjams buvo surašyti protokolai, jie geranoriškai sumokėjo po 25 litus baudos. Miško lankymo taisyklės draudžia kurti laužus tam neįrengtose vietose, mėtyti neužgesintus degtukus ir nuorūkas, šiukšlinti mišką, ne šiukšlių dėžėse palikti atliekas ir tarą, kirsti medžius, ardyti miško paklotę, gaudyti ir naikinti laukinius gyvūnus, neštis juos į namus, ardyti gyvūnų būstus (lizdus, skruzdėlynus, olas), leisti bėgioti palaidiems šunims, trukdyti kitų lankytojų poilsį triukšminga muzika.
Buitiniams reikalams kiekvienas asmuo kasdien sunaudoja apie 100 litrų vandens. Tik maža šio vandens dalis (apie 7 l) suvartojama gėrimui ar valgio gaminimui. Kitiems tikslams nebūtina naudoti geriamojo vandens. Pavyzdžiui, tualetams skalauti užtektų ir prastesnės kokybės vandens. Sodą reikėtų laistyti tik surinktu lietaus vandeniu. Apie 1/3 sunaudojamo vandens suryja tualeto plovimas. Todėl perkant naują vandens bakelį, reikia pasirinkti tokį modelį, kuriuo vandens kiekį būtų galima reguliuoti. Taip vandens sunaudosime kone perpus mažiau. Nepalikite lašančių vandens čiaupų. Dėl vieno lašančio čiaupo (10 lašų per minutę) kasmet be reikalo nubėga daugiau nei 200 litrų vandens. Maudydamiesi vonioje apie 120–160 litrų geriamojo vandens paverčiame nutekamuoju vandeniu. Bet ir maudydamiesi po dušu tapsime švarūs. Rezultatas tas pats, o sutaupysime kaskart nuo 60 ies iki 100 litrų vandens. Naudojantis dušu ir energijos sunaudojama mažiau nei maudantis vonioje. Valikliai bet kuriuo atveju užteršia nutekamuosius vandenis, galiausiai ir aplinką. Todėl juos reikėtų naudoti kuo taupiau. Koncentratus, tokius kaip plovikliai, dozuokite visuomet ypač kruopščiai: dažnai pakanka ir lašo. Cheminiai vamzdžių valikliai užteršia kanalizacijos vamzdyną stipriais šarminiais (ėsdinančiais) chemikalais. Reikėtų iš viso atsisakyti šių priemonių, nes vamzdžius galima išvalyti ir be chemijos, mechaniniu būdu.