Kategorija: Švietimas

Kodėl mes, Homo sapiens, dominuojame pasaulyje?

„Mes laikome akivaizdžiomis šias tiesas: visi žmonės išsivystė skirtingi ir yra gimę su tam tikromis kintamomis savybėmis, yra gyvi ir siekia malonumų.“ (1, p. 109) Tai yra į biologijos kalbą išversta Amerikos nepriklausomybės deklaracijos citata: „Mes laikome akivaizdžiomis šias tiesas: visi žmonės sukurti lygūs ir visi jie Kūrėjo apdovanoti tam tikromis neginčijamomis teisėmis, įskaitant teisę […]...

Ar reikia baigti aukštąją mokyklą, kad taptum programuotoju?

Ar reikia baigti aukštąją mokyklą
Ką reikia daryti, norint rasti gerą darbą? Daug mokytis, taip sako dažnai mūsų tėvai. Reikia gerai mokytis mokykloje, po to pabaigti universitetą, o tada jau ir apie gerą darbą galima pagalvoti. Bet realybė yra kitokia - darbo prireikia dažnai jau studijų metu, jei ne mokykloje. O jeigu nepasisekė įstoti, kas tada, gyvenimas baigtas? Norėčiau su jumis pasidalinti patirtimi iš savo profesinės srities - tai yra programavimas ir tinklapių kūrimas. Ar būtinai reikia baigti universitetą ir kiek svarbus yra aukštojo mokslo diplomas būsimam programuotojui?...

Šiaulių apskrityje dirba 200-tai mokytojų, neturinčių aukštojo išsilavinimo

Šiaulių apskrityje dirba 200-tai mokytojų, neturinčių aukštojo išsilavinimo. Šiaulių miesto mokyklose 15 mokytojų turi tik vidurinį išsilavinimą, 14-ka - aukštesnįjį. Jei Seimas patvirtins Švietimo įstatymo pataisas, ateinantį rugsėjį mokytojai neturintys aukštojo mokslo, neteks darbo. Šiaulių universitete mokytojų kvalifikaciją kasmet įgyja daugiau nei 900 studentų. Tik nedidelė dalis įsidarbina ugdymo įstaigose. Jei Seimas patvirtins Švietimo įstatymo pataisą, neturintys aukštojo išsilavinimo asmenys, nebegalės dirbti mokyklose, todėl apie 30 laisvų darbo vietų Šiaulių miesto mokyklose turėtų atsirasti universitetų absolventams. Daugiau nei 20-ies metų darbo stažą turintys...

Kas svarbiau darbdaviui: diplomas ar darbo patirtis?

Kas svarbiau darbdaviui: diplomas ar darbo patirtis?
Ką reikės veikti baigus studijas? Ar įgytas išsilavinimas ir gautas diplomas padės rasti gerą darbą ir užsitikrinti ateitį? Tokius klausimus dažnai užduoda aukštosiose mokyklose besimokantys studentai. Ir nors daugumoje siūlančių darbą skelbimų vienas pagrindinių reikalavimų yra aukštasis išsilavinimas, vieningos nuomonės dėl jo svarbos nėra. Požiūris į diplomą skiriasi ir tarp bestudijuojančių, ir tarp baigusių studijas jaunų specialistų bei darbą siūlančių vadovų. Į klausimą, ko iš jaunų specialistų tikisi darbdaviai, kas patraukia jų dėmesį skaitant pretendentų gyvenimo aprašymus atsakė darbo skelbimų tinklapio www.cv.lt ir...

Tarp 150 novatoriškiausių Europos mokytojų – ir Lietuvos atstovė

Novatoriškiausia Lietuvos mokytoja tapusi Tatjana Kriliuvienė turi galimybę pažangius mokymo metodus pristatyti Europos mastu. Savo idėjas kaip informacines technologijas originaliai integruoti į ugdymo procesą ji atskleis daugiau nei 150 pedagogų iš 40 šalių, susirinkusių į Europos mokytojų novatorių forumą Austrijos sostinėje Vienoje. Kovo 24-27 dienomis vykstančiame Europos mokytojų novatorių forume pedagogai keičiasi idėjomis apie mokymo metodiką, dalinasi sukaupta patirtimi. Tai jau šeštasis Europos mokytojų novatorių forumas, kurį organizuoja pasaulinė informacinių technologijų bendrovė „Microsoft". „Galimybė susitikti su kolegomis, keistis patirtimi ir susipažinti su naujausiais...

LSAS: stabdomas valstybinių paskolų dalijimas grėsmingai sunkins studentų finansinę padėtį

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga reiškia susirūpinimą, jog iki šiol nėra paskirstytos lėšos studentų valstybinėms paskoloms. LSAS duomenimis, Švietimo ir mokslo ministras dar vasario pradžioje turėjo patvirtinti lėšų sumas, skiriamas paskoloms. LSAS yra nesuprantama, kodėl daugiau nei dvi savaites delsiama patvirtinti reikiamas lėšas. Esant tokiai situacijai, Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas negali skirstyti lėšų aukštosioms mokykloms, todėl aukštosios mokyklos negali atsakyti studentams, kuriems iš jų ir kokio dydžio bus sutektos paskolos. Todėl LSAS prognozuoja, kad paskolų išdavimas vėluos, studentams nebus užtikrinta teisė laiku...

Pristatoma pirmoji Lietuvoje trumpesnė bakalauro studijų programa

ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas pristato naują tarpdisciplininę bakalauro studijų programą anglų kalba Tarptautinis verslas ir komunikacija. Tai pirmoji Lietuvoje studijų programa, leidžianti vadybos ir verslo administravimo bakalauro laipsnį įgyti per 3,5 metų laikotarpį ir taip priartinanti Lietuvos aukštąjį mokslą prie Bolonijos proceso standartų. Plačiau programa bus pristatyta vasario 19-21 d. vyksiančioje parodoje "Mokymasis. Studijos. Karjera 2009". "Lietuva yra ratifikavusi Bolonijos konvenciją, pagal kurią universitetinės bakalauro studijos turėtų trukti vidutiniškai trejus metus. Nusprendėme ilgiau nelaukti ir pirmieji žengti žingsnį arčiau Vakarų Europos studijų...

Mokyklose plinta „technologinis smurtas”

Daugeliui žmonių smurtas mokykloje asocijuojasi su kitų mokinių patyčiomis, pravardžių klijavimu, fizinėmis bausmėmis ir kitais nemaloniais daugelyje mokyklų sutinkamais dalykais. Tačiau technologijos skatina net ir šio socialinio reiškinio evoliuciją. Pavyzdžiui, Japonijoje, kurioje ypač gajus mobiliųjų telefonų kultas, šie įrenginiai pastaraisiais metais vis dažniau pasitelkiami kaip smurto priemonė. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad šiuo metu apie 10 proc. Japonijos moksleivių yra patyrę psichologinį smurtą (grasinimus, patyčias ir t.t.) per šiuolaikines komunikacijos priemones: elektroninį paštą, mobiliuosius telefonus, interneto dienoraščius. Kibernetinis chuliganizmas sparčiai plinta visame pasaulyje....

Mokyklose luošinami vaikai. Ką daryti?

Kasdien iš žiniasklaidos sužinome apie žiaurius smurto ir patyčių atvejus mokyklose. Paaugliams paprastas mušimas jau neįdomus: jie rungtyniauja, kuris mobiliuoju telefonu nufilmuos žiauresnę sceną, o gatvėje gali nukentėti tik už žvilgsnį. LR Švietimo įstatymo 61 straipsnis teigia, jog mokyklos vadovas „...užtikrina sveiką, saugią, užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms bei žalingiems įpročiams aplinką". Deja, mokyklų vadovai nepajėgia susidoroti su plintančia žiaurumo banga. Dar daugiau - jie mėgina slėpti smurto atvejus. Iki šiol dauguma smurto tarp bendraamžių mokyklose atvejų paaiškėjo tik nuskriausto vaiko...

Vaikų smurtas mokyklose – liūdna kasdienybė

Į viešumą patekusi informacija apie Vilniaus „Volungės" pradinėje mokykloje siautėjantį ir savo bendraamžius skriaudžiantį peiliu apsiginklavusį antroką sukėlė sprogusios bombos įspūdį. Specialistai pripažįsta, kad įvykis neeilinis visų pirma todėl, kad šį kartą siautėjo ypač jauno amžiaus moksleivis. Istorijos neįprastumą padidino ir tai, kad pedagogai nesugebėjo sutramdyti devynerių metų vaiko, o mokyklos direktorė nuo berniuko tiesiog pabėgo ir užsibarikadavo savo kabinete. Policijos departamento Viešosios policijos valdybos Prevencinės veiklos skyriaus vadovas Edmundas Olisevičius teigia, kad incidentas Vilniaus „Volungės" pradinėje mokykloje tikrai neįprastas. „Visos detalės tikslinamos....