Ar kaltas tik istorijos vadovėlis?

Ar kaltas tik istorijos vadovėlis?

„Kodėl jaunimas švenčia šv.Valentino dieną, bet nešvenčia Vasario 16-osios?“ „Patriotizmas turėtų būti ugdomas ne kaip dėmesys muziejaus eksponatui, o kaip meilė Tėvynei.“ „Reikia prisiminti pavergto proto koncepciją.“ „Jaunimas negyveno ir negyvena uždaroje mokyklos erdvėje. Jo pilietiškumui ugdyti ir ugdytis darė ir daro įtaką šeima, žiniasklaida, bendraamžių sambūriai.“ Tokie ir panašūs klausimai bei teiginiai nuskambėjo pasitarime „Vadovėliai ir pilietinis, tautinis bei patriotinis ugdymas“, kuris metų pradžioje organizuotas Prezidentūroje. „Kalbėsime apie tai, ką turėtume padaryti, kad mokytojui būtų lengviau suformuluoti pilietinio ir tautinio ugdymo užduotis, – sakė pirmininkavusi pasitarimui Respublikos Prezidento patarėja Vaiva Vėbraitė. Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus įžanginiame žodyje teigė: „Valstybė, patriotizmas, istorija, mokykla – tai temos, kurios vis dažniau aptarinėjamos privačiuose pokalbiuose. Mano nuomone, tai jau pasiekė tokį lygį, kad šiais klausimais neužtenka tik kalbėtis ar tik domėtis. Metas rimtai svarstyti, ar patriotizmo samprata, tiksliau – jo stoka, netampa grėsme mūsų sąmoningam valstybingumui? Ar nepriėjome prie pavojingos ribos, kai, pavyzdžiui, jaunimas iš patriotizmo net atvirai pasišaipo?.. Patriotizmas turėtų būti ugdomas ne kaip dėmesys muziejaus eksponatui, o kaip meilė Tėvynei, prasidedanti nuo meilės savo kraštui, savo regionui ir jo žmonėms“.

Nauji mokyklų problemų sprendimo metodai veikia
|

Nauji mokyklų problemų sprendimo metodai veikia

Šių metų balandžio 1 d. Vilniuje, „Karolinos“ viešbutyje vyks projekto „Aš galiu“: Pirmosios psichologinės pagalbos komandų patirtis ir galimybės“ rezultatų pristatymo ir įvertinimo konferencija. „Paramos vaikams centro“ inicijuotos ir pradėtos ruošti specialios Pirmosios Psichologinės Pagalbos (PPP) komandos Lietuvos mokyklose, siekiant spręsti žalingų įpročių, psichologinių krizių, smurto prevencijos mokykloje klausimus, įveikti mokykloje kylančius konfliktus, priešiškumą, patiriamą skriaudą ar neteisybę. Tai projektas diegiantis naują metodą Lietuvoje, kai mokykloje kylančias problemas sprendžia darbuotojų komanda: mokytojas, psichologas, socialinis pedagogas, bendruomenės slaugytojas, vaikų teisių apsaugos darbuotojas, administracijos atstovas, o ne vienas už konkrečią sritį atsakingas asmuo. „Mes džiaugiamės šiuo puikiu projektu, PPP komandų laimėjimais bei tikime, kad mūsų bendros pastangos padės išspręsti pačias kebliausias situacijas mokyklos bendruomenių gyvenime.“ – teigia „Paramos vaikams centro“ direktorė, psichologė Aušra Kurienė.

Skiriamas finansavimas tautiniam ugdymui
|

Skiriamas finansavimas tautiniam ugdymui

Artėjant Vasario 16-ajai, Švietimo ir mokslo ministerija inicijavo ir pirmą kartą po 1990 m. išleido plakatus, skirtus Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti. Plakatus gaus kiekviena Lietuvos bendrojo lavinimo ir profesinė mokykla. Plakatai – naujos „Ilgalaikės pilietinio ir tautinio ugdymo programos“ viena iš priemonių. „Ilgalaikę pilietinio ir tautinio ugdymo programą“ parengė švietimo ir mokslo ministro Remigijaus Motuzo įsakymu sudaryta darbo grupė. Pagal programą, pilietinį ir tautinį vaikų bei jaunimo ugdymą skatinančioms priemonėms numatyta skirti finansavimą iš valstybės biudžeto. Šiemet skirta 690 tūkst. litų. Be to, pažintinei mokinių veiklai (ekskursijoms į muziejus, žymias vietas) finansuoti pirmą kartą mokinio krepšelyje šiemet skirta 2,5 mln. litų. „Tautinis ir patriotinis ugdymas mokyklose vyksta ir dabar, kai kuriose ugdymo įstaigose – itin patraukliomis jaunimui formomis, tačiau matome, kad to šiandien nebepakanka. Dabar parengta programa ir numatytas priemonių finansavimas iš valstybės biudžeto leis pilietinį ir ypač tautinį ugdymą mokyklose padaryti kryptingesnį, nuoseklesnį, patrauklesnį, bus parūpinta naujų tokio ugdymo šaltinių“, – sako švietimo ir mokslo ministras Remigijus Motuzas.

Remiamos užsienio lietuvių studijos
|

Remiamos užsienio lietuvių studijos

Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė nutarimo „Dėl paramos Nepriklausomų Valstybių Sandraugos ir Rytų Europos šalių lietuviams, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką mokytis valstybinėse profesinėse bei aukštesniosiose mokyklose, ir Lietuvos švietimo bei kultūros darbuotojams, vykstantiems į nurodytąsias šalis dirbti lietuvių ugdymo įstaigose ir bendruomenėse“ pakeitimo projektui. Projektas numato, kad lietuvių kilmės užsieniečiams, turintiems lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą, studijuojantiems Lietuvos Respublikos valstybinėse aukštosiose mokyklose, atsižvelgus į jų studijų rezultatus ir materialinę padėtį, iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto kaip valstybės parama bus mokamos 1–3 minimalaus gyvenimo lygio dydžio pašalpos. Taip pat Lietuvos mokytojams, dėstytojams, kultūros ir meno darbuotojams, išvykstantiems į užsienio šalis dirbti lietuvių švietimo, kultūros įstaigose, aukštųjų mokyklų lituanistikos ar baltistikos centruose ir lietuvių bendruomenėse mokamas atlyginimas už jų suteiktas paslaugas. Be to, skiriamos išmokos kelionės draudimo, vizų gavimo ir kelionės išlaidoms padengti.

Abiturientai galės vėliau apsispręsti dėl numatomų laikyti brandos egzaminų
|

Abiturientai galės vėliau apsispręsti dėl numatomų laikyti brandos egzaminų

Švietimo ir mokslo ministras R. Motuzas patvirtino Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo, įskaitų, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašų naujas redakcijas. Abiturientams sudaryta galimybė dviem savaitėmis vėliau apsispręsti dėl planuojamų laikyti brandos egzaminų. „Atsižvelgiant į informacinių technologijų naudojimo organizuojant ir vykdant brandos egzaminus teikiamas galimybes, nuo 2006 metų abiturientams leidžiama vėliau apsispręsti dėl numatomų laikyti brandos egzaminų dalykų ir jų tipų. Egzaminus galima rinktis iki kovo 1 d.“, – sako Nacionalinio egzaminų centro direktorius Vidmantas Jurgaitis. Ankstesniais metais abiturientai privalėjo apsispręsti dėl brandos egzaminų iki vasario 15 d. Kita naujovė – nuo 2006 m. galima rinktis ir laikyti informacinių technologijų valstybinį brandos egzaminą. „75 proc. užduoties sudaro programavimo žinių ir praktinių gebėjimų tikrinimas. Egzamino metu sukurtos kompiuterinės programos pateks į Nacionalinį egzaminų centrą internetu, jas tikrins ir kompiuterinė programa, ir vertintojai“, – sako V. Jurgaitis.

Vilniaus Mindaugo vidurinė mokykla
|

Vilniaus Mindaugo vidurinė mokykla

Vilniaus Mindaugo vidurinė mokykla išaugo iš 1944 m. įsteigtos 8 – osios pradinės mokyklos. 1953 – 1961 m. ši mokykla buvo 39 – oji septynmetė, 1961 – 1970 m. buvo pavadinta 4 – ąja aštuonmete. 1970 – 1993 m. mokykla buvo 35 – oji vidurinė mokykla. 1993 m. gruodžio mėnesį mokyklai suteiktas Mindaugo vardas, kuris skatina mus garsinti savo mokyklą. Šiais mokslo metais mokykloje mokosi 991 mokinys. Dirba 73 mokytojai. Mokykloje yra 49 mokomųjų dalykų kabinetai, dvi kompiuterių klasės (25 kompiuteriai), informacinis centras (biblioteka, 30 vietų skaitykla ir darbui skirti penki kompiuteriai), vietinis radijas bei mokyklos istorijos muziejus.

Zarasų Pauliaus Širvio vidurinė mokykla
|

Zarasų Pauliaus Širvio vidurinė mokykla

Mūsų mokykla – jauniausia rajone – atidaryta 1984 metų rugsėjo 1 dieną kaip Zarasų 2-oji vidurinė mokykla. Buvo sukomplektuotos 22 klasės, mokytis susirinko 519 moksleivių, pradėjo dirbti 34 mokytojai, iš kurių šiandien tebesidarbuoja 14. Pirmuoju mokyklos direktoriumi tapo Stanislovas Kaulavičius. Nuo pat pirmųjų gyvavimo metų mokyklos kolektyvas buvo lenktyniavimo tarp įstaigų nugalėtoju, pelnė ne vieną apdovanojimą, sėkmingai pasirodė įvairiose apžiūrose, konkursuose. Per 1984 – 1993 metų laikotarpį mokyklą baigė 5 aukso ir 21 sidabro medalininkas (tuomet buvo tokie apdovanojimai už labai gerą mokymąsi). Mokyklos auklėtiniai dalyvavo įvairių dalykų respublikinėse olimpiadose: matematikos, vokiečių kalbos, fizikos, istorijos, biologijos.

Leipalingio pagrindinė mokykla
|

Leipalingio pagrindinė mokykla

Mokykloje mokosi 343 moksleiviai. Iš jų 154 mergaitės ir 189 berniukai. Mokykloje yra 20 klasių. 2003 metų rugsėjo 1 dienai mokykloje planuojama tik viena pirma klasė. Mokinių skaičius mokykloje mažėja, tad mokykla natūraliai taps pagrindine. Savivaldybės tarybos patvirtinta mokyklų pertvarkymo ir atnaujinimo atrankos komisija, atsižvelgdama į LR Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytus kriterijus, atrinko mūsų mokyklą dalyvauti Lietuvos Švietimo įstaigų tinklo pertvarkymo ir atnaujinimo programoje. Mokykla reorganizuojama į pagrindinę mokyklą. Numatoma renovacijos data – 2004 m.

Sofijos Kovalevskajos vidurinė mokykla
|

Sofijos Kovalevskajos vidurinė mokykla

Po sujungimo S. Kovalevskajos vidurinė mokykla išsaugojo geras mokyklos tradicijas: pagilintas matematikos, dailės, lietuvių kalbos, vokiečių kalbos, provoslavų religijos mokymas. Nuo 1999/2000 metų Sofijos Kovalevskajos mokykla dalyvavo profilinio mokymo eksperimente. XI-osios klasės rinkosi humaritarinį ar realinį profilį. 2002-asiais metais prie S. Kovalevskajos vidurinės mokyklos buvo prijungta “Verdenės” vidurinė mokykla. 52-oji vidurinė mokykla buvo įkurta 1981 metais. Šioje mokykloje didžiausias mokinių skaičius – 1300. Iš pradžių mokykla buvo rusų-lietuvių. Mokykla dalyvavo profilinio mokymosi eksperimente, veikė muzikos studija 7-erių metų mokymosi kursas, estetinio ugdymo studija (vaizduojamoji dailė, muzika, šokiai ir teatras). Dirbo folkloro ansamblis “Arinuška”, vaikų teatras “Žaliasis žibintas”.

Vilniaus vidurinė internatinė mokykla “Lietuvių namai”
|

Vilniaus vidurinė internatinė mokykla “Lietuvių namai”

Vilniaus vidurinė mokykla „Lietuvių namai“ pirmuosius mokslo metus pradėjo 1990-ųjų spalio 1-ąją. Į šios mokyklos I-X klases priimami lietuvių kilmės vaikai, kurių tėvai gyvena už Lietuvos Respublikos ribų. „Lietuvių namų“ mokykloje jie gyvena ir mokosi pagal Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų mokymo planus ir programas. Baigusiems dvylika klasių, išduodamas brandos atestatas, devynias – pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas. Dauguma buvusių abiturientų tęsia mokslą Lietuvos aukštosiose bei aukštesniosiose mokyklose. Mokykloje yra dėstomųjų dalykų mokomieji kabinetai, sporto salė. Su mokiniais dirba kvalifikuoti pedagogai. Mokyklos bendrabutyje moksleiviai gyvena po 2-3 kambaryje, yra 200 vietų valgykla. Bendrabutyje atskirų klasių moksleiviais rūpinasi pedagogai auklėtojai.