Emocinis intelektas – patikimesnis profesinio ir asmeninio gyvenimo sėkmės rodiklis nei darbo patirtis arba IQ (intelekto koeficientas). Pastaruoju metu vis labiau populiarėja terminas „emotional intelligence" - emocinis intelektas. Tačiau mokslas vis dar neatrado tikslaus šios sąvokos apibrėžimo. Emocinė kompetencija apibūdinama kaip gebėjimas suvokti savo jausmus, emocinę kitų būseną, teisingai vertinti ir kontroliuoti savo emocijas bei konstruktyviai jas reikšti, taip pat daryti įtaką kitų žmonių elgesiui. Emocinis intelektas leidžia valdyti savo emocijas. Daugybė tyrimų rodo, kad intelekto lygis yra svarbi žmogaus charakteristika. Tačiau ji nenusako, ar žmogui sekasi gyvenime. Amerikiečių psichologų tyrimai parodė, kad būtent emocinio intelekto dėka žmogus kyla profesijos srityje, jam sekasi asmeninis gyvenimas. Siekiant didesnių laimėjimų darbe, emocinės kompetencijos reikšmė keturis kartus didesnė nei intelekto. Emocinė kompetencija leidžia užmegzti ir palaikyti santykius su draugais, giminaičiais, kolegomis. Tokie žmonės socialiniu požiūriu atrodo sėkmingesni, juos rečiau apninka depresija. Kiekviename žmoguje slypi emociniai sugebėjimai, iš kurių susideda emocinė kompetencija. Juos galima ugdyti visą gyvenimą. Harvardo universitete atlikto tyrimo duomenimis, vadovo darbo efektyvumą 15 procentų lemia jo intelektas, 85 procentais – emocinė kompetencija. Kai vadovas emociškai nestabilus, kompanijoje prasideda destabilizacija.
