Karjera

Silvija jau du metus dirbo personalo vadybininke nedidelėje kompanijoje. Visą kadrų darbą ji atlikdavo viena, pagalbininko neturėjo. Žinojo viską ir visus. Kolektyvas Silviją labai mylėjo ir ji stengėsi iš visų jėgų. Kai kompanija pradėjo augti, viena, net ir labai norėdama, ji nebegalėjo susidoroti su padidėjusiu darbo krūviu. Tačiau ji tylėjo ir sėdėjo biure iki išnaktų, nes buvo tikra, kad jai už darbštumą ir atsidavimą būtinai bus atsidėkota. Po kurio laiko ji išgirdo gandų, kad vadovas galvoja padidinti etatų skaičių personalo skyriuje. „Pagaliau aš tapsiu skyriaus vadove ir turėsiu pagalbininkų!" – galvojo Silvija. Toks siužetas jai atrodė visiškai suprantamas ir teisingiausias. Kai direktorius ją pasikvietė į kabinetą, ji spirgėjo iš džiaugsmo. Tai, kas įvyko paskui, Silvija prisimena kaip baisų sapną. Direktorius pasakė keletą žodžių apie didelį kompanijos augimo tempą ir būtinybę padidinti skyrių. Silvijos, kaip žmogaus, kuris ilgai ir rezultatyviai dirba kompanijoje, paprašė užsiimti personalo skyriaus vadovo... paieškomis. Kodėl? Kodėl startuodamos iš tos pačios pozicijos vienos moterys gana greitai juda pirmyn, jos vertinamos kaip lygiaverčiai partneriai, o kitos taip ir lieka geromis užduotis įvykdančiomis bendradarbėmis ir ne daugiau? Kur vienų sėkmės ir kitų nesėkmės paslaptis? Paprastai pirmieji žingsniai darant karjerą būna sunkūs. Mes mokomės iš savo klaidų, įgyjame patirties.

Kartais tam, kad suprastumėte, jog nepasitikite savimi ir save nuvertinate, visai nebūtina atlikti psichologinių testų arba skaityti literatūrą šia tema. Pakanka iškelti sau realų tikslą, pavyzdžiui, uždirbti kitąmet daugiau negu šiemet ir įsiklausyti į savo vidinį balsą. Jeigu jis, užuot numatęs, kaip tai galima būtų įgyvendinti, prabils: "Vargu... Aš nesugebėsiu... Aplinkybės stipresnės...", diagnozė aiški – jūs nepasitikite savimi. Pagrindinė savimi nepasitikinčių žmonių savybė – nenoras imtis iniciatyvos ir įsitikinimas, kad nuo jų pačių niekas nepriklauso. Ir ką gi daryti, jeigu jūs tokia? Išvadinti save nevykėle ir kamputyje apsipilti ašaromis? Žinoma, ne. "Nesiseka karjera? Jūsų nevertina vadovas? Negerbia kolegos? Nesijaudinkit, jūs ne vienas! Jūs – nulis...". Šis nelinksmas juokelis jau kelintą kartą atklysta į mano elektroninio pašto dėžutę. Iš pradžių šiek tiek nusistebėjau dėl sparčiai didėjančio jo populiarumo, tačiau po to supratau, kad jis atspindi daugelio iš mūsų žemo savęs vertinimo būseną. Nepasitikėjimą savimi galima koreguoti, o žemą savęs vertinimą – kelti. Kaip išsivaduoti iš uždaro nepasitikėjimo savimi rato? Rašydama šį straipsnį atlikau nedidelę apklausą. Dauguma mano apklaustų merginų žemai vertino tas pačias profesines savybes. Daugumai iš jų atrodė, kad jų silpnoji vieta yra pati silpniausia, jų problemos pačios didžiausios ir išvis vargu ar jos kada susiras normalų darbą.

Egipto valdovė Kleopatra, Anglijos karalienė Elžbieta I, Rusijos imperatorė Jekaterina II, Izraelio premjerė Golda Meir, Indijos ministrė pirmininkė Indira Gandhi, Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovė Margaret Thatcher – tai garsios skirtingų epochų moterys, metusios iššūkį vyrų valdomam pasauliui ir pasiekusios svaiginamų aukštumų. Verslo srityje galime paminėti tokias silpnosios lyties atstoves: Florence Nightgale Greham (Elizabeth Arden), Coco Chanel, Estee Lauder, P.F.E. Albee ("Avon" produkcija). Tačiau kad išsikovotų tokias pat pozicijas, moteris vadovė vis dar turi įdėti daug daugiau pastangų ir grumtis su visai nedžentelmeniškai nusiteikusiais vyrais. Moterų aktyvios veiklos sritis tiek iš prigimties, tiek istoriškai buvo gana ribota – moteriai per šimtmečius vadovauti buvo leidžiama nebent namų ūkyje. Tačiau XX amžiuje padėtis ėmė iš esmės keistis. Mūsų dienomis moterys aktyviai veikia kone visose gyvenimo srityse. Tyrimų rezultatai rodo dinamišką moterų dalyvavimą versle ir politikoje. Pavyzdžiui, kai kuriose Šiaurės šalyse įstatymais įtvirtinta nuostata, kad 30–40 proc. valdžios institucijų darbuotojų ar parlamentarų privalo sudaryti moterys. Norvegijoje rinkimų įstatyme nurodoma, kad vienos lyties atstovai parlamente negali užimti daugiau kaip 60 proc. vietų. Negana to, dar 2000 m. Jungtinių Tautų Organizacijos Komisija rekomendavo padidinti vadovaujamą darbą dirbančių moterų kvotą iki 50 proc.

Neretai mėnesio pabaigoje, prieš ataskaitų rengimą, komandiruotę ar ruošiantis akcininkų susirinkimui, reikia atlikti daug darbų, o laiko trūksta, nėra iki galo aiškūs reikalavimai ar turima ne visa informacija, reikalinga užduočiai atlikti. Kaip veikti, kai "spaudžia terminai"? Tokiais atvejais reikia ypač susitelkti, tačiau aplinkybės paprastai būna tam nedėkingos: tuo metu kaip tik jaučiamės per daug pavargę, spaudžiami iš išorės (vadovo, verslo partnerių, bendradarbių ar klientų), kyla įtampa suvokiant, kad reikalavimai yra per dideli, o ištekliai (laiko, galimybių ir pan.) per maži, kad užduotys būtų atliktos laiku ir sėkmingai. Darbo gausa ir per dideli reikalavimai iš aplinkos gali daryti teigiamą poveikį – tokios situacijos padeda atskirti svarbius dalykus nuo mažiau svarbių ar net beverčių. Kai profesinėje srityje juntama įtampa ir užduočių yra per daug, o laiko joms atlikti per mažai, išmokite tinkamai vertinti savo darbą ir laiką. Įvertinkite, ką darote ne taip ir kaip galite tai pataisyti. Išsiaiškinkite, kokia yra užduotis ir kokio rezultato laukiama, apgalvokite galimus sprendimo būdus, pasirinkite geriausiai esamą situaciją atitinkantį veiksmų planą ir pradėkite veikti. Suvokite, kokia yra situacija ir ko ji iš jūsų reikalauja. Profesoriaus V. Lobzino teigimu, sprendžiant bet kokią problemą, pirmiausia reikia ją gerai išnagrinėti; aiškiai suvoktas tikslas sukelia stiprius valios impulsus.

Kodėl vieni greitai kyla karjeros laiptais, o kiti, nors dirba iš visų jėgų, įveikia vos pakopą, kur tos sėkmės raktas? Gal sėkmingieji naudoja klasikinius konkuravimo būdus, aprašytus institutų vadovėliuose? O galbūt dabar nenuspėjamų konkuravimo gudrybių laikas? Šiais klausimais pasikeičiau nuomonėmis su fortūnos numylėtiniais - karjeros apsukruoliais, kurie visada gaudavo geidžiamus darbus. Jei šių patarimų nepriimsite sau kaip dogmų, jei iš jų išsirinksite, kas Jums tinka pagal pareigas ir siekius, tai iš kitų sėkmės patirties tikrai turėsite nemažai naudos. Patys kopkite karjeros laiptais. Nelaukite, kol Jus pastebės. Išsiaiškinkite, kaip įprasta Jūsų įmonėje daryti karjerą: kas priklauso nuo Jūsų, o kas - ne. Numatykite, kokių pareigų sieksite, ir apie tikslus būtinai praneškite darbdaviui. Informacija, pasakyta akis į akį, daro karjeros stebuklus. Be to, radęs bet kokią tinkamą progą, drąsiai demonstruokite savo naudingas savybes ir išskirtinumą. Apie Jūsų laimėjimus turi žinoti visi žmonės, nuo kurių priklauso Jūsų karjera (ne tik tiesioginis vadovas). Ir nepavarkite nuolat prašyti paaukštinimo bei didesnės algos, tačiau nesigirkite, kad esate nepakeičiamas. Paprastai paskatinamas tas, kas pats to reikalauja ir rodo iniciatyvą, kas kovoja dėl savęs! Mylimas darbas pats kalba už Jus. Aistringai mylėkite savo darbą ir gyvenimą. Be aistros negali būti energijos, o be energijos nieko nenuveiksite. Jei iš darbo nesitikėsite nieko gera - sėkmė Jūsų niekad neaplankys.

Natūralu, kad žmogus ieško kur geriau, kad kiekvienas stengiasi rytoj gyventi geriau negu šiandien. Viena iš galimybių tai pasiekti karjera. Tai visiškai sveikintinas būdas, jei nepavirsta karjerizmu. Kadaise tokia sąvoka ar netgi, tarkime, žodis karjera buvo plūstamasis, nes dauguma žmonių painiojo (ir iki šiol painioja) karjeros ir karjerizmo sąvokų reikšmes. Už savo pirmąjį apibrėžimą ir dabartinį egzistavimą žodis karjera turi būti dėkingas Italijai. Karjera pagal italų kalbos "carriera" reiškia bėgimą, gyvenimo trajektoriją, veiklą. Nepamirškime ir apie neigiamą tolimą karjeros giminaitį, vardu karjerizmas, tai be principų asmeninės sėkmės vaikymasis bet kurioje veikloje, asmeninės gerovės siekimas. Karjeros ir karjerizmo traktuotės skiriasi. Pastaroji kyla nuo lotynų kalbos vežimas ir italų hipodromas, vieta žirgų lenktinėms. Taigi karjerizmas tai mokslas, kurio pagrindu kyla žmogaus būtinumas kovoti už savo vietą po saule. Vadinasi, vieta žirgų lenktynėms tai įmonė, kurioje dirbate, t.y. hipodromas. Lieka dar trys žirgų lenktynių dalyviai tai žirgas, jojikas ir turtingas dėdė, kuris statė savo nemenkus pinigus už žirgą. Jojikas tai Jūs pats, žirgas tai Jūsų stimulų ratas, kuris nuolat Jus judina: noras būti turtingam, noras išgarsėti, būti visų įvertintam, turėti autoritetą, pavaldinių baimė, visagalybės jutimas, galų gale Jūs norite stabilumo ateityje.

Neretai galime išgirsti: "Padaryk tai, kai turėsi laisvo laiko", tačiau iš tikrųjų toks "laisvas" laikas neegzistuoja. Netgi tada, kai gulite ant sofos, tai yra jūsų poilsis, bet ne "laisvas" laikas. Nors atrodo, kad įvairūs susirinkimai ir susitikimai nieko nekainuoja, bet iš tiesų jie atsieina labai brangiai, nes laikas yra pinigai. Paskaičiuokite, kiek kainuoja jūsų darbo valanda. Jeigu kasdien jūs sutaupysite bent vieną valandą, per metus jūs ne tik sukaupsite šimtus litų, bet ir turėsite galimybę išmokti dirbti taip, kad laikas taptų dar vertingesnis. Štai kodėl geriausiai sekasi tiems, kurie moka taupyti laiką. Būkite susikoncentravę. Visi aukštesnes pareigas užimantys žmonės vadovaujasi tam tikrais prioritetais. Pavyzdžiui, viena žurnalo moterims redaktorė ant savo darbo stalo visada laiko redaguojamo žurnalo numerį. Kai ji bando nukrypti į šalį ir užsiimti kuo nors kitu, kas nesusiję su žurnalo sėkme, žvilgtelėjusi į gulintį numerį ji sugrįžta į vėžes. Jeigu jūs neturite nusistatę prioritetų, galite visą dieną sunkiai dirbti ir darbo pabaigoje būti labiau nutolę nuo savo tikslo negu jo pradžioje. Vienas iš būdų nustatyti prioritetus yra sudaryti reikiamų atlikti darbų sąrašą. Kiekvieną vakarą trumpai pasižymėkite 20 svarbiausių užduočių, kurias reikės atlikti rytoj ir kitą dieną keletą kartų peržiūrėkite šį sąrašą. Pasak laiko planavimo specialistų, geriausias būdas įvykdyti tai, kas įtraukta į jūsų sąrašą, kiekvienai užduočiai skirti tam tikrą laiko atkarpą.

Išsilavinimo, techninių žinių bei įgūdžių negana..... Labai dažnai personalo valdymo literatūroje kartojasi terminas "Emocinis išprusimas" (Emotional Inteligence). 1995 m. Daniel Goleman, psichologas ir New York Times žurnalistas išleido knygą, kuri greitai tapo tarptautiniu "bestseleriu"- Emocinis išprusimas: kodėl jis gali būti svarbesnis nei IQ (intelekto koeficientas). Knygoje jis apibendrino daugelio metų tyrimus, kurie rodo, kad emocinis išprusimas arba žmogaus sugebėjimas valdyti save ir bendrauti su kitais lemia darbinę sėkmę dvigubai labiau nei IQ ar techniniai įgūdžiai. Šioje ir kitoje savo knygoje jis atskleidžia šiuos faktus: Tyrimai, daryti daugiau nei 500-uose organizacijų, rodo, kad tokie faktoriai kaip pasitikėjimas, savitvarda, savęs suvokimas, pareigos jausmas ir sąžiningumas nulemia, ne tik individų, bet ir įmonių sėkmę. Ištyrus 181 pareigybę 121-oje tarptautinėje kompanijoje, buvo pastebėta, kad du iš trijų sugebėjimų, reikalingų sėkmei priklauso emociniam išprusimui, pvz. patikimumas, sugebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių ir galėjimas bendradarbiauti. Tyrimai, daryti daugiau kaip 500-uose pasaulio organizacijų, rodo, kad individai, kurių aukštas EQ (emocinis koeficientas), sėkmingai daro karjerą ir įmonėse užima aukščiausias pareigas. Remiantis įmonių apklausomis, nustatyta kad, samdant darbuotojus, labiausiai pageidaujami sugebėjimai yra: komunikabilumas, sugebėjimas bendrauti ir initiatyva.

Praėjus ilgam darbo paieškos etapui, jei jūs viską darėte teisingai, jums nusišypsojo laimė ir jūs gavote darbą. Atrodo, jog tai - kaip tik tai, ko jūs siekėte. Tačiau nepamirškite, jog išlaikyti gerą darbą yra ne ką mažiau svarbu nei jį gauti. Pateiksime keletą gerų patarimų, ko reikėtų nepamiršti naujajame darbe. Galima šiuos patarimus įgyvendinti ir ieškant darbo. Atminkite, jog pirmasis įspūdis, kurį jūs padarysite naujajame darbe savo kolegoms, nulems tolimesnę jūsų sėkmę. "Pirmas įspūdis antrą kartą nepasikartos". Dažniausiai darbdaviai nepatenkinti naujų darbuotojų požiūriu į darbą, darbo įpročiais, nors jie ir sugeba tą darbą padaryti. Darbdaviai iš jūsų tikisi: Teigiamų emocijų. Teigiamas požiūris yra vienas iš svarbiausių faktorių siekiant sėkmės darbe. Neikite į darbą su niūriomis nuotaikomis, neigiamomis emocijomis, savo problemomis, palikite jas namuose, bare, gatvėje. Niekada nevėluokite. Nustatykite, kiek laiko užtruks jūsų kelionė į naująją darbovietę. Pridėkite kelias papildomas minutes prie šio laiko automobilių kamščiams, kitiems nenumatytiems atvejams. Būdamas punktualiu jūs įgysite darbdavio pagarbą ir pasitikėjimą. Informuokite savo viršininką iš anksto, jei jūs vėluosite į darbą, sergate ar dėl kitų priežasčių neatvyksite į darbo vietą. Stenkitės vadovautis firmos, kurioje dirbate, vidaus tvarka, taisyklėmis, tradicijomis, įpročiais. Pateisinkite jums keliamus vadovo lūkesčius ir viltis.

Darbas. Tik ne bet koks. Karjera. Noriu jos siekti, bet kaip? Ką daryti? Pažvelgus į šiandienos situaciją Lietuvoje, kai nedarbas viršija 10 proc., kalbėti apie darbo keitimą ir jo paiešką bei karjerą gali būti sudėtinga. Tačiau visose valstybėse ekonomika patiria nuosmukius bei pakilimus. Pavyzdžiui, prieš dešimtį metų nedarbas JAV taip pat siekė 10 proc., ir tokiose pramonės srityse, kaip gynyba, energetika, automobilių gamyba bei aeronautika vyko nuolatinis darbuotojų skaičiaus mažinimas. Rinkoje atsirado daug specialistų, pretenduojančių į nedidelį darbo vietų skaičių ir dar daugiau siauros kvalifikacijos darbuotojų, kurių poreikis besivystančių informacinių technologijų sąlygomis nebuvo didelis. Žinoma, šių problemų sprendimas yra visos visuomenės, t.y. valstybės, privataus sektoriaus, švietimo įstaigų, profsąjungų bei piliečių užduotis. Kaip pats žmogus galėtų sau padėti šiandienos situacijoje? Turbūt svarbu prisiminti, kad darbo paieška jau yra darbas. O karjera retai vystosi savaime, stichiškai. Realiai įvertinkite savo situaciją. Šiandien tai pirmas ir pats svarbiausias žingsnis. Jei turite darbą, rimtai pagalvokite, ar dabar pats tinkamiausias laikas jį keisti. Pasvarstykite, kas skatina Jus ieškoti kito darbo? Ar tos priežastys pakankamai rimtos, kad būtų verta rizikuoti dabartiniu darbu?

Apie karjerą yra parašyta nemažai. Tik labai gaila, kad tai daugiausiai yra versta literatūra, todėl mūsų sąlygoms ji nėra pritaikyta, o kartais net juokinga. Norim pateikti jūsų dėmesiui labiau pritaikytus mūsų sąlygoms karjeros būdus. Laiptai. Žmogus (pabaigęs mokyklą, atleistas pagal etatų mažinimą ir t.t.) įsidarbina įstaigoje į pačias žemiausias ir mažiausiai apmokamas pareigas (patirties pretenduoti į geresnę vietą, aišku, neužtenka). Pareigos (ir/arba įmonė) nesuteikia jokių vilčių pakilti tarnyboje, bet duoda labai svarbų dalyką patirtį ir darbo įgūdžių. Padirbus keleta mėnesių ar metus ir įgyjus kai kurių praktinių žinių, darbuotojas palieka įmonę. Jis ieško darbo kitur. Bet pareigos tokios pat arba panašios. Čia jis toliau gilina savo įgūdžius. Padirbus dar keleta mėnesių, darbuotojas vėl keičia darbovietę. Ir taip, kol pasiekia vidutines arba geresnes nei vidutinės darbo sąlygas. Tada jis nebeikeičia darboviečių. Geriau imasi papildomo darbo, kuris duoda ir papildomas pajamas. Jei tos pajamos pakankamos tuo ir pasibaigia darboviečių keitimas. Jeigu ne darbuotojas ieško galimybių pakeisti darbą, bet jau su didesniu atlyginimu. Ir geresnėmis pareigomis. Pakeitus 3-4 darbovietes, žmogus įgyja įvairesnę patirtį. Jis įgauna galimybę pretenduoti į geriau apmokamą darbo vietą. Pagerėja darbo sąlygos. Atsiranda savirealizacijos galimybė. O toliau - galima pradėti savo verslą arba ieškotis dar geresnės darbo vietos.