Kaip pramušti “stiklines lubas”?

Egipto valdovė Kleopatra, Anglijos karalienė Elžbieta I, Rusijos imperatorė Jekaterina II, Izraelio premjerė Golda Meir, Indijos ministrė pirmininkė Indira Gandhi, Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovė Margaret Thatcher – tai garsios skirtingų epochų moterys, metusios iššūkį vyrų valdomam pasauliui ir pasiekusios svaiginamų aukštumų.

Verslo srityje galime paminėti tokias silpnosios lyties atstoves: Florence Nightgale Greham (Elizabeth Arden), Coco Chanel, Estee Lauder, P.F.E. Albee (“Avon” produkcija). Tačiau kad išsikovotų tokias pat pozicijas, moteris vadovė vis dar turi įdėti daug daugiau pastangų ir grumtis su visai nedžentelmeniškai nusiteikusiais vyrais.

Moterų aktyvios veiklos sritis tiek iš prigimties, tiek istoriškai buvo gana ribota – moteriai per šimtmečius vadovauti buvo leidžiama nebent namų ūkyje. Tačiau XX amžiuje padėtis ėmė iš esmės keistis. Mūsų dienomis moterys aktyviai veikia kone visose gyvenimo srityse. Tyrimų rezultatai rodo dinamišką moterų dalyvavimą versle ir politikoje.

Pavyzdžiui, kai kuriose Šiaurės šalyse įstatymais įtvirtinta nuostata, kad 30–40 proc. valdžios institucijų darbuotojų ar parlamentarų privalo sudaryti moterys. Norvegijoje rinkimų įstatyme nurodoma, kad vienos lyties atstovai parlamente negali užimti daugiau kaip 60 proc. vietų. Negana to, dar 2000 m. Jungtinių Tautų Organizacijos Komisija rekomendavo padidinti vadovaujamą darbą dirbančių moterų kvotą iki 50 proc.

Lietuvoje moterys sudaro penktadalį Seimo narių. Šalyje veikia Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas, tačiau tarp aukščiausio lygio vadovų vis dar dominuoja vyrai. Moteris ministrė, juo labiau – vyriausybės ar valstybės vadovė pas mus suvokiama greičiau kaip išimtis nei taisyklė.

Praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje atsirado net specialus terminas – “stiklinės lubos”. Taip vadinama nematoma kliūtis, trukdanti moterims kilti karjeros laiptais. Nepaisant to, moterys nenustoja kovojusios dėl savo vietos politikoje ir versle. Jos atkakliai siekia tikslo, sugeba greitai prisitaikyti prie sparčiai kintančių ekonominių sąlygų.

Specialistai mano, kad ateityje verslas turėtų tapti lankstesnis, jame turėtų būti mažiau hierarchijos. Visi verslininkai žino, kad aukštos kvalifikacijos vadybininkai – bet kurios kompanijos ar įmonės sėkmės pagrindas. Todėl labai svarbu atskleisti ypatingus moters vadovės bruožus, lemiančius kompanijos sėkmę.

Pasak ekspertų, moterys vadovės įrodė, kad administracinio stiliaus vadyba (dažniausiai tai vyriškasis vadovavimo stilius) nėra veiksmingiausia. Vakaruose manoma, kad moterys vadovės pasiekia vadybos aukštumų ne prisitaikydamos prie stiliaus ar įpročių (tai ypač būdinga vadovams vyrams), o teikdamos pirmenybę patirčiai, darbo įgūdžiams ir tvirtiems santykiams kolektyve.

Pagrindinis šio stiliaus bruožas – aktyvi sąveika su pavaldiniais. Darbuotojo įtraukimas į organizaciją – vadovavimo esmė. Aprašydamos skirtingus vadybos aspektus, apklaustos moterys vadovės pabrėžė siekiančios, kad kiekvienas darbuotojas jaustųsi esąs nepakeičiamas ir ugdytų tapatumo su grupe jausmą.

Tam vadovės naudoja visus įmanomus būdus: skatina darbuotojus reikšti savo mintis ir teikti pasiūlymus visais kylančiais iš bendros veiklos klausimais, rengia kolektyvinius organizacijos tikslų ir strategijų svarstymus, organizuoja bendrą poilsį, kuris laikomas puikia investicija į personalą. Moterys vadovės siekia sukurti organizacijoje tinkamą atmosferą, tuo tarpu vadovaujantys vyrai stengiasi kelti savo autoritetą ir tobulinti personalo vadybos metodus. Vyrai vadovai nusiteikę pertvarkyti taisykles ir normas, o moterys labiau linkusios keisti santykius.

Kaip vyrai vadovai įsivaizduoja moterį vadovę? Ar skiriasi jų vadovavimo stiliai? Į šiuos ir kitus klausimus atsako vyrai vadovai.

Kam lengviau gauti vadovaujamas pareigas – vyrui ar moteriai?

Arvydas Ž.: Sudėtingas klausimas. Mano nuomone, vyrui vis dėlto lengviau gauti vadovaujamas pareigas, ypač atsakingas, pavyzdžiui, pagrindinio vadovo ar generalinio direktoriaus. Jeigu šnekama apie departamentų skyrių ar padalinių vadovų postus, manyčiau, kad ten vienodas galimybes turi tiek moterys, tiek vyrai.

Pavelas Š.: Manau, kad lengviau vyrui, nes egzistuoja stereotipas, jog tik vyras sugeba vadovauti, o moteris paklūsta vyrui: ji turi sėdėti namuose ir auginti vaikus. Matyt, šiuo iš senų laikų atkeliavusiu požiūriu dar vadovaujasi abiejų lyčių atstovai.

Žanas P.: Nemanau, kad vadovaujamos pareigos gali būti skirstomos pagal lytis, nebent kalbėtume apie kai kurias specifines sritis. Man, tarkime, sunku įsivaizduoti moterį generolę, tačiau net ir kariuomenėje kai kurios moterys jaučiasi puikiai. Jei kalbėsime apie moterį vadovę apskritai, apsidairykime aplinkui: seniai praėjo laikai, kai moteris suvokė save tik kaip namų šeimininkę.

Pažiūrėkime kad ir į valdžios institucijas: kiek turime moterų ministrių ir Seimo narių. Lietuvoje, ką jau kalbėti apie Vakarų valstybes, atsiranda vis daugiau emancipuotų, save realizuoti siekiančių, vadovauti linkusių moterų. Ir reikia pripažinti – joms tai puikiai sekasi. Mūsų įmonė užsiima patalpų valymu. Esame palyginti jauna įmonė, bet turime jau beveik 400 darbuotojų, iš kurių apie 90 proc. sudaro moterys. Mūsų klientai – gerai žinomos įmonės, mums tenka daug bendrauti su vadovaujamas pareigas einančiomis moterimis. Todėl galiu drąsiai teigti, kad moterys tikrai ne blogesnės vadovės už vyrus, o daugeliu atvejų ir geresnės.

Ar lytis turi įtakos karjerai?

Arvydas Ž.: Manau, kad vidutinio ar aukštesnio lygio vadovai turi vienodas galimybes tobulėti, lytis čia nelabai svarbi. Kaip vadovas visada vertinu darbuotoją pagal jo profesines savybes. Tikrai žaviuosi jaunomis, išsilavinusiomis, turinčiomis ambicijų moterimis. Joms visuomet linkiu sėkmingos karjeros. Tačiau tarp aukščiausio lygio vadovų moterų kažkodėl labai mažai.

Pavelas Š.: Šiuo metu lytis nedaro įtakos karjerai. Manau, ji atlieka svarbų vaidmenį renkantis konkrečią veiklą. Karjeros aukštumų gali pasiekti ir vyrai, ir moterys, tik reikia rasti tinkamą veiklos sritį, kur abiejų lyčių atstovai gali save realizuoti.

Žanas P.: Mūsų įmonėje vyrai nėra privilegijuoti. Gal net atvirkščiai: moterys kyla sparčiau. Apskritai tas vyrų ir moterų skirstymas pagal galimybę siekti karjeros – senų stereotipų reliktas. Bet padėtis greitai keičiasi: moterys puikiai sugeba parodyti, ko vertos. Taigi joks blaiviai mąstantis darbdavys neturėtų užkirsti kelio šauniai dirbančiai, karjeros siekiančiai moteriai, ypač jei jos vadovavimas įmonei galėtų būti daug naudingesnis nei vyro. Manau, kad pasenę stereotipai ilgainiui išnyks.

Kokia, Jūsų nuomone, turėtų būti šiuolaikinė moteris vadovė?

Arvydas Ž.: Jeigu ieškočiau savo komandai moters vadovės, ji turėtų būti išsilavinusi, kalbanti įvairiomis kalbomis, mokanti naudotis visomis komunikacijos priemonėmis, norinti siekti karjeros ir tobulėti. Tokių Lietuvoje yra tikrai nemažai. Tai veržlios, palyginti jaunos moterys, kurios tikrai turi galimybių iki 40 metų padaryti svaiginančią karjerą.

Pavelas Š.: Manau, tai turi būti ryški, tikslo siekianti asmenybė. Būdama vadovė ar direktorė, ji neturi prarasti moteriškumo. Mano manymu, pagrindinės moters vadovės savybės – tai intelektas, erudicija, racionalumas, humoro jausmas, pasitikėjimas savimi. Ji turi mokėti rizikuoti ir prisitaikyti prie įvairių kintančių sąlygų. Taip pat ji turi deramai reaguoti į kritiką ir mokėti greitai priimti sprendimus kritinėse situacijose. Šiuolaikinė moteris vadovė turi žinoti, ką daro, ir norėti tai daryti. Tada ji galės vesti komandą paskui save.

Žanas P.: Dvasiškai stipri, nesitenkinanti šios dienos rezultatais, trokštanti tobulėti, žinanti, ko nori, ir tikslingai dirbanti ta linkme. Bet, be abejonės, tokia moteris vadovė neturėtų prarasti savo moteriško žavesio, nuolat jį puoselėti ir, ko gero, nebijoti būti savimi, nesigėdyti moteriško silpnumo, o kartais – net ir ašarų. Nė vienas vyras nenorėtų, kad moterys ir vyrai supanašėtų, o moterims juk svarbi vyrų nuomonė, tiesa?

Kokias moters vadovės savybes ir sugebėjimus vertinate?

Arvydas Ž.: Moteriškumą. Jį suprantu kaip diplomatiškumą, sugebėjimą išspręsti konfliktą visiems priimtinu būdu. Diplomatija – moteriškas bruožas, o griežtumas, veikimas iš jėgos pozicijų, manau, labiau būdingas vyrams.

Pavelas Š.: Vertinu moters sugebėjimą įžvelgti detales. Moteris kartais gali pamatyti tokius dalykus, kurių vyras niekada nepastebėtų.

Žanas P.: Galėčiau pridurti nebent lojalumą įmonei, kurį labai vertinu ne tik aš.

Kokių vyriškų bruožų trūksta moterims vadovėms?

Arvydas Ž.: Manyčiau, kad moterims vadovėms netrūksta vyriškų bruožų. Vadovas šiandien yra visiškai kitoks. Mes išėjome iš autoritarinio valdymo sistemos. Pasaulis keičiasi: ateina vadovai, kurie turi patirties, išsilavinimą, sugeba prisitaikyti prie visuomenės ir ekonomikos pokyčių. Manyčiau, šiame lygmenyje jau nyksta lyčių skirstymai. XXI amžiuje ateina naujos kartos vadovai, daug žinantys ir sugebantys tas žinias žaibiškai panaudoti užkariaudami rinkas, taupydami laiką, sudarydami sandorius ir pasirašydami sutartis.

Pavelas Š.: Ko trūksta? Turbūt tai visiškai priešingas atsakymas negu buvo į anksčiau pateiktą klausimą: vadovei trūksta visuotinio požiūrio į problemą ar krizę. Bet noriu pabrėžti, kad tai būdinga ne visoms moterims vadovėms. Kartais moteris gali pralenkti bet kokį vyrą.

Žanas P.: Nemanau, kad moterys vadovės apskritai privalo turėti vyriškų bruožų. Moteris vadovė yra savaip žavi. Jau minėjau, kad tenka bendrauti su gerai žinomų įmonių aukštesnio ar žemesnio rango vadovėmis, kurias galiu apibūdinti tik teigiamai – jos griežtos ir žavios. Tą patį galiu pasakyti ir apie mūsų įmonėje dirbančias moteris.

Vakaruose paplitusi nuomonė, kad moters vadovės ir vyro vadovo vadovavimo stiliai skirtingi. Vakarų ekspertų teigimu, moterys vadovės organizacijoje siekia sukurti tinkamą atmosferą, aktyviai bendradarbiauja su pavaldiniais. Vyras vadovas stengiasi kelti savo autoritetą ir tobulinti personalo vadybos metodus. Ar sutinkate su šia nuomone? Ar skiriasi vyrų ir moterų vadovavimo stiliai?

Arvydas Ž.: Žinoma, stiliai skiriasi. Tačiau senų tradicijų įtaka silpnėja, todėl manau, kad greitai jokių skirtumų nebeliks.

Pavelas Š.: Galbūt ir skiriasi. Tačiau kuo geresnis vadovas, tuo šis skirtumas mažiau jaučiamas. Mano manymu, geriausia, kai įmonėje dirba du direktoriai: tarkime, generalinis direktorius – vyras, o vykdomasis – moteris, arba atvirkščiai. Tuomet jie papildys vienas kitą, bus harmonija.

Žanas P.: Vyro ego visada stipresnis, tai turi įtakos ir jo vadovavimo stiliui. Kartais tai naudinga, o kartais ne. Moterims pasaulis atrodo kiek kitaip, ir tai normalu. Manau, esmė – ne vadovavimo stilius, o tikslas, kurį tas vadovavimas padeda pasiekti. Todėl priimtinas ir vyriškasis, ir moteriškasis stilius. Svarbu rezultatas, o klaidų daro visi, belieka iš jų mokytis.

Ar ateityje Lietuvoje padaugės moterų vadovių? Ar jos sugebės užimti kvalifikuotų vadovų pozicijas?

Arvydas Ž.: Tikrai padaugės, turi padaugėti. Mes dabar turime siekiančių karjeros moterų, kurios mokosi, nori turėti du ar net tris diplomus. Laikui bėgant jos įgaus patirties, galbūt kurį laiką padirbės užsienyje. Tai ir yra tos naujos kartos vadovės, vadybininkės, kurių tikrai turėtų padaugėti.

Pavelas Š.: Manau, kad padaugės, perspektyva yra.

Žanas P.: Jos tai jau daro. Turint galvoje, kad dar neseniai moterys vadovės buvo išimtis, o dabar jų vis daugiau, susidaro įspūdis, kad šiuo metu atsiranda daugiau gerų vadovių negu vadovų.

Kaip matome, apklausti įmonių direktoriai tolerantiški moterims vadovėms. Tačiau teisybės dėlei reikia pažymėti, kad teko susidurti ir su konservatyviais vadovais, mandagiai atsisakiusiais kalbėtis šia tema. Seni stereotipai apie veiklią moterį ir jos paskirtį gyvuos dar ilgai. Požiūris į moterį vadovę iki šiol nėra vienareikšmis. Suprantama, šiandien moterys turi galimybę įgyti beveik visas profesijas. Tačiau tos, kurios pasiekia viršūnių, vis dar atrodo kaip visatos užkariautojos. Visuomenė gali priimti moters švelnumą, meilumą, jautrumą ir motinystės teisę. Tačiau nemaža dalis vyrų vis dar nenori sutikti, kad moterys gali būti lygios su jais profesine prasme.

Tai liudija ir sociologinių tyrimų rezultatai, atskleidę penkis bene ryškiausius mąstymo stereotipus:

• vyras geriau nei moteris sugeba vadovauti, būti lyderiu;
• vyras protingesnis už moterį;
• karjera – vyrų prerogatyva;
• verslas – ne moters reikalas;
• vadovo lytis turi įtakos vadovavimo stiliui.