Istorija

„Sarmata“, kad Lietuva nesivadina Sarmatija

pagal
An old globe with maps

Šiandien - plačiau apie nepažįstamą Lietuvą, kuri kaip įtariama, kadaise vadinosi Sarmatija. Istorijos tyrėjas Aivaras Norkūnas, išleidęs knygą „The tribal lithuanian nation in the east", teigia, kad Lietuva kaip geografinė teritorija egzistavo dar prieš kelis tūkstančius metų. Tiesiog ji tuo metu vadinosi Sarmatija. Anot jo, pavadinimas Sarmatija turi gražią reikšmę: sar- „sargas" + mat- „matė, motina", taigi - „sauganti motina". Šis pavadinimas daug gražesnis ir vertingesni už keliais tūkstančiais vėliau atsiradusį „Lietuva".

Lietuva - tai Sarmatija

pagal
Antique map of europe with intricate details and text

XX a. pradžioje ištyrinėję šiuos piliakalnius, prof. A. Spicinas nustatė, kad jie priklausė lietuviams. Jie skiriasi nuo prieš tai Vidurio Rusijos teritorijoje gyvenusių suomių piliakalnių ir plonesniais ugnies vartojimo klodais bei plačiai vartoto degto molio liekanomis ir puodų šukių ornamentais ( virvelinė keramika ). Tuo pačiu metu pastebėta, kad lietuviai nuo labai senų laikų gyvena dabartinėje savo etninėje teritorijoje, tik kur kas didesniame nei dabartinis plote. Profesorius daktaras A. Berzenbergeris priėjo išvadą, jog lietuviai savo krašte gyvena jau 7000 metų. Panašiai kalba ir žymus proistorikas H. Benderis, nurodęs, jog lietuviai dabartinėje etninėje teritorijoje, tik kur kas didesnėje, lokalizavosi bent prieš tris tūkstančius metų prieš Kristų.

Simonas Daukantas. Tikyba senovės lietuvių. (2 dalis)

pagal
Kernave Straipsniai.lt

Negal žinoti neigi senovės raštuose rasti, ar Perūnas yra turėjęs pačią, ar ne. Vienok, sekantis patarlėmis ir dainomis, gal manyti, jog saulė vaikus turėjusi, kaipogi šiandien dar yra tariama į susyžusį žmogų, sako: "Tam nė saulės duktė neįtiktų", nes kokia ta duktė yra buvusi, to negal rasti; jog saulės vyriškiu yra buvęs mėnuo, tą mums senovės daina rodo, jog saulė verkusi, ir tas yra žinoma, nesgi iki šiai dienai yra žolelė, saulės ašarėle vadinama.

Kaip atrode Perkūno šventykla Vilniuje?

pagal
Prusu-dievu-trejybu-Patolas-Perkunas-Patrimpas-S.Grunau-XVI.jpg

A.H.Kirkoras rašo, kad Perkūno šventykla buvo 150 aršinų (1 aršinas – 0,7 m) ilgio, 100 aršinų pločio ir 15 aršinų aukščio. Ji buvo be stogo, įėjimas – iš vakarų pusės (kaip ir dabar į katedrą). Šalia jos augo ąžuolas, po kuriuo stovėjo Perkūno stabas. O pačioje šventykloje virš sienos (knygoje nenurodoma, viršum kurios) buvo įrengta 16 aršinų ilgio galerija. Ten, galerijoje, buvo pagrindinis altorius, arba aukojimo vieta, – 9 aršinų pločio ir 3 aršinų aukščio. To altoriaus link vedė 12 laiptų (kiekvienas iš jų – pusės aršino aukščio ir 3 aršinų pločio). Laiptai buvo ir žemdirbystės kalendorius – ant jų buvo sužymėti visi Mėnulio ciklai.

Perkūno šventykla Vilniuje

pagal
XVII a. Romovės piešinys pagal Grunau aprašymą

Sukryžiuotų rankų šventykloje yra pakyla, t. y. platforma. Ant jos degė Amžinoji ugnis, nes kažin ar ugnis buvo kūrenama aukuro viduje: iš išorės nesimato, o viduje būtų per karšta. Vilniuje panaši į ją buvo Jupiterio Griausmavaldžio, arba Perkūno, šventykla. Ten, istoriko T. Narbuto duomenimis, ant aukštojo aukuro kai kuriomis šventosiomis dienomis būdavo deginamos gyvulių aukos, jame visuomet degdavo amžinoji ugnis, prižiūrima specialiai tam priskirtų žynių. Aukuro viduryje taip sumaniai padaryta įduba, kad jokia liūtis, sniegas ar vėjas negalėdavo užgesinti ugnies; priešingai, tokiais atvejais liepsnos kildavo dar aukščiau; tikriausiai dėl degių medžiagų. To aukuro viduje buvo kambarėlių aukojimo indams ir kitiems daiktams laikyti.

Apie ką byloja Lietuvos herbas?

pagal
Tikras Vytis Straipsniai.lt

Heraldika yra istorinė disciplina, tirianti herbus, jų atsiradimo ir vystymosi istoriją, herbų sudarymo principus ir kanonus, aprašanti heraldikos taisykles, herbų simboliką, spalvinius ir kompozicinus sprendimus, herbų elementų prasminę ir simbolinę reikšmę. Lietuvos heraldika, kaip praktinių ir teorinių taisyklių sistema ir disciplina susiformavo jau XIII amžiuje. Vien tik parsidavę rusams sovietiniai lietuviai istorikai Lietuvos heraldiką kildina ... Skaityti toliau

Aliaksėjus Dzermantas: "Gudai – tai slaviškai kalbantys Baltai“

pagal

Su baltiškosios idėjos pakilimu Gudijoje lygiagrečiai žygiuoja ir taip vadinamo „litvinizmo“ teorijos. Tai labai nevienalytis reiškinys, kurio pagrindiniai postulatai remiasi bandymais monopolizuoti LDK istoriją, tačiau savaime litvinizmas gali būti tiek grynai slavofiliškas, tiek „slaviškai baltiškas“, kai baltiškosios baltarusių šaknys pripažįstamos, bet visa tai įgauna ryškų „antižmudinišką“ (antižemaitišką), „antilietuvisišką“ (antilietuvišką) atspalvį. Pastaruoju metu Gudijoje galima pastebėti susidomėjimo ... Skaityti toliau

Jonas Šliūpas. Lietuvių-Latvių Vienybės ir bendros Valstybės idėja

pagal

Jonas Šliūpas (1861–1944) Lietuvos istorijoje pirmiausia iškyla kaip vienas iš lietuvių tautinio atgimimo veikėjų, Aušros leidėjų. Jo vardas siejamas ir su lietuviško socializmo, ir laisvamanybės idėjomis. Jo biografija raiškiai ženklinta ir lietuvių-latvių vienybės idėja. Šliūpas buvo nuoseklus ir aktyvus lietuvių-latvių vienybės idėjos skelbėjas – tai yra pažymėję tiek jo biografai (B ū t ė n ... Skaityti toliau

Rugsėjo 22-oji - Rudens Lygė

pagal

Laiko ratas, ištirpdęs ledo rūmų spindesį, išbarstęs pavasario sodų žydėjimą, kieton saujon surinkęs vasaros šilumą, trumpam stabteli prie pilnos rudens kraitės – meto, kai susilygina diena su naktimi. Rugsėjo 22 – oji – ne vien Rudens lygiadienis, bet ir Baltų Vienybės diena. Ko gero, nedera manyti, kad tai, jog Tautų, nuo seno gyvenusių pagal Gamtos ... Skaityti toliau

Žaltys, Vandens religija ir Lietuvos vardo kilmė

pagal
Cute little snakes Straipsniai.lt

Lietuvos vardas glaudžiai susijęs su keliais svarbiais poetiniais-mitologiniais provaizdžiais, lemiančiais ne tik Valstybės ir joje gyvenančios Tautos vardą, bet ir šios Tautos charakterį, vidinį psichologinį klimatą, kitaip tariant, šie provaizdžiai yra giliausieji archetipai, glūdintys kiekvieno Lietuvio pasąmonėje. Glaustai aptarsime tris iš svarbiausiųjų provaizdžių: Žaltį, Putą ir Velnią. Mes keliame hipotezę, kad senovės Lietuvių (šiuo atveju ... Skaityti toliau