Antrosios Lietuvos idėja Kazio Pakšto darbuose

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Iškilusis Lietuvių mokslininkas geografas, geopolitikas, visuomenininkas Kazys Pakštas pagarsėjo daugeliu įdomių idėjų, sumanymų, toli siekiančių projektų. Bene pats kontraversiškiausias K. Pakšto kūrybinio palikimo klausimas – antrosios, atsarginės, Lietuvos idėja. Visą Gyvenimą K. Pakštas puoselėjo idėją grąžinti Lietuvių Tautai kadaise jos turėtą didybę ir Garbę, atkakliai ragino visuomenę pasukti Lietuvos Gyvenimo laikrodį 100 metų į priekį. Numatė būdus sunkiai ... Skaityti toliau

Rugsėjo 22-oji - Rudens Lygė

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Laiko ratas, ištirpdęs ledo rūmų spindesį, išbarstęs pavasario sodų žydėjimą, kieton saujon surinkęs vasaros šilumą, trumpam stabteli prie pilnos rudens kraitės – meto, kai susilygina diena su naktimi. Rugsėjo 22 – oji – ne vien Rudens lygiadienis, bet ir Baltų Vienybės diena. Ko gero, nedera manyti, kad tai, jog Tautų, nuo seno gyvenusių pagal Gamtos ... Skaityti toliau

Lietuvių Dainų Dvasia ir charakteris

Folk song and dance group ‘Ugnele’
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Daina Lietuvių Tautos Gyvenime yra visur ir visada esanti palydovė. Nėra svarbesnių Darbo sričių ar Gyvenimo momentų, kurie būtų pergyvenami be Dainos. Lietuvių Daina nėra tai koks koncertinis dalykas, kurį vieni gali dainuoti, o kiti klausytis. Lietuvių Daina yra dainuojama visų, nes ji yra Lietuvių Sielos reiškimosi skvarma (forma). Dėl to Lietuvių Dainos nėra vien ... Skaityti toliau

Pradmenų civilizacija

Moneta
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Civilizacija, kuriai Mes priklausome, nėra miestų, metropolių, mūro anei rašto civilizacija. Ir vis dėlto ji turi visus civilizacijos požymius. Tačiau ji grindžia save kitais pagrindais. Betarpiškas stichijų ir pirminių elementų suvaldymas, tai jos esmė. Ir natūros, Gamtos daiktų bei elementų panaudojimas civilizacijos statybai. Tai stichijų civilizacija. Ne gamtinis būvis, kuriame stichijos ir daiktai, žvėrys ir priešai užgriūva kaip neišvengiama duotybė ir gentis išgyvena reaguodama, priešindamasi, ieškodama nišos, prieglobsčio Girioje, medžioklėje, ar stepėje, nomadinėje gyvulininkystėje. Ar žemdirbystėje – ten, kur yra irigacija ar derlingą dumblą kasmet nešantys potvyniai. Mes darėme kitaip. Mes iš Gamtos elementų kūrėme civilizacines plytas. Tai ekologiška civilizacija, jeigu norime. Jos plytos buvo Medis, jos cementas samanos ir Žemė ir smėlis. Tai ką nors reiškia? Taip. Nes ji buvo pakilusi virš Gamtos tiek, kad galėjo racionaliai ir drauge meditatyviai (Rūpintojėlis) naudoti ją kaip pagrindą Kultūrai kurti. Kultūra, paremta meditatyviniu pradu, primenanti japonų šintoizmą, ir savo pagrindo Gyvybei ir plėtrai pagimdžiusi aktyvaus kario idealą (samurajus, Vytis). Mes tą aptarsime. Bet prieš tai apie civilizaciją kaip tokią.

Lietuviškas Ačiū ir jo kilmė

Drugelis
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kiekviena Tauta dėkoja savaip. Anglosaksų Kultūroje, dėkojant yra pranešama tik tiek, kad apie tave pagalvoju: danke, thank you. Prancūzai sako merci ir tai yra prekybinė, merkantilizmo sąvoka, suprask – esu tau skolingas. Mes sakome „Ačiū“, o pagal Vydūną tai yra jo girdėtas senasis „atjaučiu“ (..."minėtinas dėkui. Jis girdėtas lenkams kalbant, bet lenkai jį pasiėmė iš ... Skaityti toliau

Išskirtinis Lietuvių Kalbos bruožas - Pasaulio apibūdinimas maloninėmis-mažybinėmis sąvokomis

Love Nature
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kalbėdami kasdienybėje savaja Lietuvių Kalba, net nepagalvojame, kad tebeišreiškiame senosios Baltų visuomenės poreikį maloniai apibūdinti aplinkinius daiktus, artimus Žmones pakviesti simpatiškais kreipiniais. Tai darome naudodamiesi mažybinėmis Mūsų Kalbos daiktavardžių formomis. Gatvėje staiga užkluptas praeivis net negali pasakyti Žodžio, neturinčio maloninės formos. Mes, tyrinėtojai, taip pat užtrunkame, kol pasakome vieną ar kitą tokį daiktavardį. Pvz.: Dangus, ... Skaityti toliau

Antanas Maceina apie Lietuvių Kalbos metafiziškumą

Antanas Maceina
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Būdama indoeuropiečių Kalbų Šeimos narė, Lietuvių Kalba kitų Europos Kalbų atžvilgiu nevykdo, be abejo, tokios skirtingos Pasaulio interpretacijos, kaip semitų-chamitų ar Uralo-Altajaus Tautų Kalbos. Vis dėlto ir joje esama tam tikro „regėjimo kampo“, kuris kitų Kalbų Žmonėms vargu ar įmanomas suprasti. Sakysime, Lietuvių Kalbos veiksmažodžio 3-iasis asmuo visuose vientisiniuose laikuose turi tą pačią lytį tiek ... Skaityti toliau

Sumanymas "Šventi Lietuviui Žodžiai"

Books With Rose
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Tautos mastu pradedamas naujas sumanymas "Šventi Lietuviui Žodžiai". Šio sumanymo tikslas - surinkti ir nustatyti Tautos pamatines vertybes, susitarti dėl jų, ką mes laikome svarbiausiu savo, Šeimos bei Tautos gyvenime. Tas vertybes įkūnijantys Žodžiai turėtų būti rašomi iš DIDŽIOSIOS raidės. Šie žodžiai atspindės Lietuvių pasaulėžiūrą, pasaulėjautą, vertybes ir principus. Nes tai, kas rašoma iš didžiosios ... Skaityti toliau

Priebalsių ir balsių, esmės ir formos, garso ir prasmės Darna Lietuvių senkalbėje

Lietuvių kalba
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Apie priebalsius esame svarstę kaip apie formos, skvarmõs atstovus lietuvškajame Žodyje; bandėme įspėti, ką jie ar jų tarpusavio sąveika reiškia. O ką reiškia balsė? Slėpinys ir yra, kad balsė nieko nereiškia. Balsės yra grynas garsas. Balsės paskirtis visai kita – suteikti Gyvybę, esmę, pagaliau emociją Žodžio konstrukcijai, Žodžio skeletui. Priebalsiai yra griaučiai, balsės – tai, kas griaučius paverčia gyva būtybe. Vien priebalsinė konstrukcija yra ... Skaityti toliau

Prūsų Kalba - archajiškiausia indoeuropiečių Kalba

Prusijos Zemelapis
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Prūsų Kalba – pusiau gyva. Pasak kalbininko, baltisto, VDU Letonikos centro vadovo profesoriaus Alvydo Butkaus, būtent Prūsų Kalba „yra arčiausiai prokalbės. Jei Prūsų Kalba būtų gyva, jai tektų archajiškiausios indoeuropiečių Kalbos laurai. Dabar jie tenka Lietuvių Kalbai. Ji yra archajiškiausia iš visų gyvų indoeuropiečių Kalbų. Tačiau 6 puslapiai prūsiško teksto pirmuose dviejuose katekizmuose ir 54 ... Skaityti toliau

Skaistos ir Rasos Šventės sąryšis bei "nokti-nykti" dėsnis Lietuvių Kalboje

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Mūsų Kalboje galioja įstabus dėsningumas: visi lietuviški vešlumą - brandą reiškiantys Žodžiai turi savo dvynius-priešpiešas: nokti-nykti, tarpti-tirpti, kūpėti-keipti, lapoti-leipti, gyvėti-geibti, kermėti, (vešėti)-kirmyti, kusti (gyvėti)-kūsti (liesėti), dygti-daigoti (naikinti), stiebtis, stypti-stipti, žydėti-žiedėti (džiūti), krešėti (žydėti)-kriošti, vešėti-vysti, želti-žilti. Labai svarbu, kad šis dėsningumas ("nokti-nykti" dėsnis), kurio kitose indoeuropiečių Kalbose yra išlikę tik fragmentai, nuolaužos, Lietuvių Kalboje galioja absoliučiai, ... Skaityti toliau

Darnos idėjos lietuviškose Dainose

Darnos Idėjos Lietuviškose Dainose
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Daina "Rimo rimo tūto sutariela". "Rimo" senąja Lietuvių Kalba reiškia pasyvųjį pradą, moteriškąjį (rytų Kultūroje atstoja in energiją) - iš čia "ramybė", "rimsta". Žodis "tūto" reiškia aktyvųjį pradą, vyriškąją energiją (jan). "Sutariela" tarmiskai nuo žodžio Sutarėlė, Sutarimas. Tad Dainoje kartojama "rimo rimo tūto sutariela" išreiškia moteriškosios ir vyriškosios energijų santarą, dermę, Darną, nes tik jų ... Skaityti toliau

Secured By miniOrange