Kada kalbiesi su senoliais
Apie šaltą žiemą per Kalėdas,
Vis mintys nukeliauja iki tų laikų,
Kai buvo gilios ilgos žiemos,
Kai užpustydavo tvartų duris
Ir trobas iki pačių juodųjų kaminų…
Prisimenu ir aš dar savo trobą-
Ranka pasiekdavau stogą šiaudų,
Be pamatų dar būdavo,
O žvirbliams prieglobstis-pastogė…
Pavasarį čia susilaukdavo vaikų.
Langai- per sprindžius tris,
Ant aukšto visas turtas-paltis lašinių,
Bet kaip spindėdavo gelsvai
Asla, jau pašluota ir smėliu pabarstyta…
Papečkyje giedodavo gaidžiai.
Ant krosnies žaidžia,
Tarsi pešasi gaidžiukai
Pilvais, net gurgiančiais,tuščiais –
Ten pusplikiai keli vaikai.
Nors kibirą vandens rytais
Ledu lyg ežere užkausto,
Vis tiek prieš krosnį
Spindi motinos juodi plaukai…

2008