Aukštai, tarp beržų,
šakom apkaišytas mėnulis
įlieja vidun
sidabro šviesos upokšnį.

Guliu ant naktų dėmėm
nutaškytų paklodžių,
liečiu tarp minučių
šliaužiančio laiko odą.

Tylu, tiktai laikrodžio
kalvėj stuksena plaktukas,
į seną gyvenimą kaldamas
naują vinutę.

2004 10 09

Paliulytė, Sonata. P. S.: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 2005.