Gamta iš anksto
Ruošiasi ramybei.
Žiema – tai vakaras tylus,
Kai nebraidai
Per gilų sniegą,
O atrandi į širdį
Atlapus vartus…
Jeigu kasdien
Galėtum jausti,
Koks oras rudenį skaidrus-
Pirmuoju sniegeliu
Kasryt galėtum nusiprausti,
Atrastum džiaugsmui,
Polėkiui naujų jėgų…
Visai nenoriu tylumos,
Ramybės apgaulingos,
Kai nebėra jokių minčių,
O virš galvos
Tik sninga sninga-
Ir migdo paskutinius
Siekių likučius.
2008
Mėnulio pjautuvas dangum nuslydo ,
Apkaišęs galvą žvaigždėmis.
Kokia tyla-tiktai šikšnosparnis praskrido
Šiurendamas sparnelių plėvėmis.
Šviesu-nakties tamsa seniai nebebaugina ,
Akis atverti nemigai ilgam galiu …
Žinau,gal iki ryto gersiu taurę atminimų-
Per šitiek metų jų tiek daug turiu.
Jei dabartis žabangų nebespendžia ,
Esu rami,nes savimi tikiu.
Turėčiau džiaugtis,kad vaikai užaugę
Be mano rankos eina mėnesienos apšviestu keliu.
Nepajutau,kad rytuose saulutės šypsena nušvito ,
Vėjelio šaltas pliūpsnis dvelktelėjo per skruostus…
Gal apgaulinga ši ramybė,jei rytai užtiko ,
Palydinčią mėnulį su eilėraščio posmu.
2008
šešėlio pabaiga
tai saulė mirė
gal išėjo
šviesa užgeso
pas tave
lange
nutilo žingsniai
po langais
sode
nejau kažkas
sustojo?
bet praėjo…
tyla
tyla
tyla
tyla
….
(mėnulis baltas patekėjo)
***
Tai buvo dar viena ilga naktis,
Šalta žiema, mėnulio pilnatis.
Baltoj šviesoj pasaulis miega,
Mirtis praėjo ir išmindė sniegą.
Tie debesys, kur plaukia, nukeliaus toli.
Vėliau kažkam jie dovanoja lietų,
Negali jie tiesiog nukristi čia,
Pasauly niekam nebeliko vietos.
Nenoriu mirti, dar labai anksti.
Mirtis pabėgo, bet paliko pėdas.
Paseksiu ją ir, jei pavyks,
Apmėtysiu iš šalto sniego.
***
Šią naktį nei vienos žvaigždės
Ir miestas tyli
Žmogus jau niekad nemylės
Bet žmogų myli
Su sniego magiška šviesa
Nutrauksiu stygą
Žvakes užpūsiu. Stos tamsa
Užversiu knygą
***
Palauk kol saulė
Dieną šildžius
Į vakarą uždegs jausmus
Palauk kol žvaigždės
Naktį švietę
Ryte padovanos sapnus
Palauk kol vaikas
Vakar gimęs
Rytoj paliks gimtus namus
Palauk kol meilė
Tau jau mirus
Kažkam prikels senus džiaugsmus
—
O tada nusišypsok
12 klasė
Ukmergės Jono Basanavičiaus vidurinė mokykla
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Dangaus žydrynėj paskendo akys,
Taip melsvos kaip lietaus lašai.
Ramybės jūroj klajoja mintys
Kaip niekada jaučiuos keistai.
Norėčiau aš bučiuoti lūpas,
Aistras lyg žemuoges į vėrinį suvert,
Įžiebti ugnį, sukelt audras,
Blakstienų virpulį, atodusį sugert.
Klajoju aš ramybės jūroj
It paukštis pavargęs nuo audros.
Ir skęstu aš jausmų bangoj
Tarsi jūreivis pasiilgęs šilumos.
12r klasė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Ramybė Jums!
Išėjusiems po vieną
Kartybės vyno prisipilt.
Ramybė Jums!
Susėdusiems po vieną
Žiūrėti filmo “darnioje” šeimoj.
Ramybė Jums!
Kai geriate šampaną
Didingų tostų tolumoj.
Ramybė Jums!
Kuomet žiūrovai Jus palieka
Valyti grimą veidrodžių bauginančioj tyloj.
Ramybė Jums!
Šiandieną saulė teka,
Kaip ji tekėjo paskutinį kart.
Ramybė Jums!
Kol paskutinis kraujo lašas
Nukris ant paskutinio atgailaujančio žmogaus.
1995