Tvarkingai tiksi laikrodžio mechanizmas,
rodos smilkinius dilde šlifuoja,
širdis spaudosi lyg klizma,
o po grindim graužikai darbuojas…
Stiklelį perpiltą nugeriu…
aštrų durklą pirkau,
bijau peilio į nugarą,
pelių nebijau…
Visi mokslinčiai sumigę,
paaiškint nėra kam,
kad mano gyvenimas netikęs,
o mano mintys – pašaras šernam…
Netinka? Praeikit, nelyskit neklystantieji!
Šiąnakt komentarų neturiu,
nupiešiu gėlę nevystančią
ir įteiksiu ją sau dovanų…
Užgimusiam,be vardo ,
Duoto oriai ,suteikiama garbė
Ir, su kuria žingsnius gyvenimo
Matuos visi prieš tavo valią,norus ,
Visur lydės ir žmogiškoji priedermė-
Atsakomybė ir didžiulė pareiga.
Gimtadienius lyg riešutus lukštenam
Ir nepamatom,kai ateina ta diena ,
Kai tavo kopija atbėgdamas pašaukia:
-Tėvai !-Ir įsikimba į tavo rankas.
Šis vyriškai ištartas žodis-
Gražiausia iš visų gimtadienio daina
Ir neužgožia jo nei smuikai ,
Nei dainos užstalės malonios…
Pati gražiausia -Tėvo pareiga.
2008
Skiriu Neringai
Su gimimo diena
Žmogus-didžiausia žemėje vertybė ,
Vardai ir nuopelnai-paskui…
Dėkojame tėvams,kad esame užgimę
Ir gaudom saujom saulę nuo dangaus.
O jeigu koja stuktelim į akmenėlį-
Tai patyrimas,mūsų pamoka.
O kuo daugiau mažyčių praradimų,kelias
Atrodo įdomesnis,metai-ne našta.
Visi pasauly nori bręsti,augti greitai.
O nuo kada skaičiuojama tikra branda?
Tada,kai turime šalia akis,kurios vis klausia:
-Mamyte,ar teisingai aš einu šalia…
2008
Nusišypsok… Pažvelk į dangų…
Matai, saulute šoka su menuliu tango…
Po sniegą laksto jų mažyčiai spinduliukai…
Jie pina laimę Tau iš meilės burbuliukų…
Štai snaigių choras pradeda dainas…
Jos visos šiandien tik apie Tave,
Nes tai Tavo Gimtadienio Diena.
Gimtadieniai ir jubiliejai svaigūs
Tegu išpuoš Tamsius kelius žiedais,
Te laimės kelias niekad nesibaigia,
Te bus širdy jaunystė amžinai.
Ir gerai, kad eini, kad veržiesi, svajoji,
Kad šypsaisi linksmai, arba tyliai verki.
Ir gerai, kad sava širdimi išmatuoji,
laimę, džiaugsmą, kančias, net viltis ateity.
Juk žinai – nebegrįš atgalios kas praeina,
Negali nei sustot, nei palaukt negali.
Gal gerai, jog atrodo, kad metai praeina,
O gyvenimas lieka dar vis ateity…
Su Gimtadieniu…!
Tegu išaušęs gimtadienio rytas,
Tave nudžiugina nuostabiais saulės spinduliais..
Tegu tavo nuotaika būna pakilėta,
O širdį užplūsta taurūs jausmai.
Kažkas nusineša metus,
Greitus, kaip vėjas,
Ir svajingus, kaip jūra.
Kažkur nusineša metus,
Žalius ir žydinčius, kaip vasara
Kažkas nesugrąžinamai nusineša
Džiaugsmus ir lukesčius,
Nekviesdamas sustoti ir palinkėdamas
Tik vieną kelią į gyvenimą.
Jeigu žemėje yra laimė – linkiu ją sutikti
Jeigu yra sėkmė – Tegul tave visada lydi.
Jeigu yra džiaugsmas – tegul iš tavo lūpų neišblesta šypsena
Gimimo dienos proga Tau linki…
Tegul užtenka laiko iššūkiams. Tinginystei. Evoliucijai. Paieškoms. Švelnioms avantiūroms. Atradimams. Tobulėjimui. Neskausmingoms klaidoms. Eksperimentams. Akiračio plėtimui. Nepavojingiems ekstremalumams. Patirčiai. Azartui. Atsakomybei. Adrenalinui. Sveikai euforijai. Savarankiškumui. Drąsai. Brandai. Pokštams.
Tegul visada užtenka laiko…..
Tegul visada užtenka laiko pakelti akis į dangų. Išgerti rytinės kavos. Nusišypsoti eismo kamščiams. Perklausyti bent vieną dainą, kuri atima protą ir grąžina sparnus.
Tegul užtenka laiko bent kartą per savaitę aplankyti draugus jų namuose ir paglostyti jų kates, jei jos neprieštarauja. Tegul užtenka laiko darbams, kuriuos gera nudirbti, ir nerūpestingoms vakarienėms po sėkmingos darbo dienos.
Tegul užtenka laiko mokytis naujų dalykų – nesvarbu, vairuoti, žiesti puodus ar kalbėti ispaniškai. Tegul užtenka laiko palaistyti visas gėles ir uždegti visas žvakes namuose, kai į svečius ateina seni seni draugai.
Tegul užtenka laiko nusivalyti batus ryte ir perskaityti bent vieną puslapį geros knygos vakare.
Tegul užtenka laiko pastebėti, kaip viskas keičiasi. Pamatyti pirmą žolę ir pirmą sniegą. Išgirsti pirmą paukščio čiulbtelėjimą. Suskaičiuoti kiekvieną krintančią žvaigždę. Prisiminti, kad tokios didelės pilnaties jau seniai nebuvo. Pajusti, kaip šyla vanduo ežere. Užfiksuoti, kad švinta vis anksčiau, o temsta – vėliau. Klausytis klajojančių lapų čežėjimo. Prisiminti žiemas, kuomet per Kalėdas būdavo tikro sniego. Ir pasakoti apie jas savo vaikams ar sūnėnams.
Tegul užtenka laiko auginti vaikus. Vedžioti juos, paėmus už rankos. Mokyti juos naujų žodžių ir užsirišti batukus. Padėti jiems piešti. Skaityti jiems pasakas ir geras istorijas. Kartu gaminti eglutės žaisliukus ir puošti namus sningant (jei vis dar snigs).
Tegul užtenka laiko susitikti su savo tėvais. Išgerti su jais gero vyno ir prisiminti savo vaikystę. Ir pasakoti juokingus nutikimus.
Tegul užtenka laiko apsikabinti tuos, kuriuos džiaugiesi sutikęs.
Tegul užtenka laiko užrašyti atviruką tiems, kurie švenčia. Nupirkti gėlių, kad ir kaip tai banalu. Dailiai supakuoti dovaną, na ir kas, kad ji labai greitai bus išpakuota. Parašyti kad ir patį paprasčiausią mailą, jei su džiaugsmu staiga prisiminei kažkokį žmogų.
Tegul užtenka laiko su geriausiais draugais išgerti šampano. Ir iki paryčių klajoti po miestą. Paskui pusryčiauti drauge.
Tegul užtenka laiko jausti. Naktinį vėjo atsidusimą, kai pavasarį miegodamas netyčia iškiši kojas iš po apkloto. Draugo balso pasikeitimą, kai kažkas nutinka. Artėjantį lietų, kai netikėtai užsimanai miego. Būsimus pokyčius, kai tavo mieste prašiaušia naujas skersvėjis. Gražų Senamiesčių sienų kreivumą, atsiradusį nuo laiko, tinko ir nutikimų naštos. Rauplėtą medžio žievę po savo delnu. Nuovargį, į kurį gera panirti. Nemigą, kai negali užmigti iš nuostabos. Žiogų čirpimą liepos naktyje, kurio beveik negirdėti. Smėlį po kojomis. Akmenis. Vandenį. Jūrą. Liūtį. Mišką. Žemę. Orą. Vėtrą.
Tegul užtenka laiko sau. Tylai. Savimeilei. Miegui.
Tegul užtenka laiko rinktis pačius pačiausius dalykus. Stipriausias knygas. Kiečiausius filmus. Dar nebandytus kokteilius. Tikriausius draugus. Gryniausius žodžius. Geriausius pakeleivius. Ir savo kelią.
Tegul užtenka laiko pasakyti. Ir išgirsti. Paleisti ir sulaukti sugrįžtant.
Tegul visiems ir visada šioje Žemėje užtenka laiko mylėti, bandyti ir džiaugtis.
ASTA