Ilgesys

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Apspangęs nuo ramumos rūkas
Užlieja Puntuko akmenį,
Kuris įsimūrijęs ritmingai susitraukinėjančioje
Vyšninėje širdyje.
Ko nerimastingai lauki,
Žingeidi bekūne akie?
Pasiilgusi vandenyno tolių lauki aušros,
Išgelbėsiančios Tave nuo tamsos speigulių.

Vyšninė sensta, akmens dulkės dūla,
Nuodija raudoną upeliūkštį, plukdantį rytinę šypseną.
Apatiška erdvė paaštrina pojūčius.
Alsavimas per gilus,
Impulsai keliauja nešini gyvasties skerdimo.

Apelsininės gijos pasiilgo virpuliukų,
Kylančių nuo išsausintos odos girgždėjimo galiukuose.
Juodoji skylė užvėrė vartus pakol sprogimo anga išgriaus
Geležinius strypus.
Ir vėl viskas pakvips marcipaniniu juoku.
Vėl.

2009-02-01

Ilgesys

Teksto dydis: +1, +2, normalus

O viešpatie! Toks ilgesys, kad net siūbuoja sielą
Aš nei miegot, nei melstis šiąnakt negaliu
Per kūną karštis kelią tiesia prisiminus veidą mielą
Aš tai kalbu tris valandas, tai šešetą tyliu

Jei švelniai padainuočiau, o gal išrėkčiau dainą vieną kitą
Galbūt tas ilgesys išplauktų kaip ramus vanduo
Nors ne – tuomet dainuočiau tūkstantį dainų lig kito ryto
O lapais krentančiais barstytų pakeles ruduo

Tas ilgesys maniau bus dovana, o tapo prakeikimu
Jis nepaleidžia, laiko kaip žoles pirma šalna
Tačiau vis tiek per daug laiminga, kad apkaltinčiau likimą
Nes ir sunkiausias jausmas man lengviausia dovana

2007 m. rugsėjis

Evelina

Ilgesys

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Ir taip vėl imu matuoti
laukimą.
Net pievos nebaltos, kaip
skubu ir ilgiuosi.

Dangumi einu rytmečio
kelti.
O jis nenori.
Sapnas saldus, akys
nenori prabusti.
Žiūriu į vietinius.

Jie kažko laukia.
Akys pilnos laukimo.

Už durų stovi naktis.
Kaip da Vinči
Juoda skrybėle ir apsiaustu.
Iš garo nutįsusia balta barzda.

Kai žiūri į mane,
Man ramiau.
Tada nesijaučiu tokia
nepakenčiama pati sau.

O jie vis eina ir eina.

Akyse vynas,
Pelenai lūpose...

Net ne keistuoliai.
Nepritapėliai.

Vakare linkiu tau saldžių
sapnų.
Rytą pažadinu.

Už nedidelį mokestį.
Ilgesį.

2010-03-22

Eilėraščiai apie meilę. Ilgesys

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Šios raidės, žodžiai, laiškas šis
Kaip aš ilgiuos Tavęs neišsakys.
Nors laikas lėks be paliovos,
Kaip aš ilgiuos Tavęs...nieks nežinos.
Nieks nežinos...kodėl mana širdis,
Man mena Tavo veidą ir akis,
Kodėl kartoju vardą aš be paliovos,
Kodėl ilgiuos tavęs...nieks nežinos.
Pasauly skausmo per akis,
Bet iš visų skausmų didžiausias šis.
Žinau skaudės labai...ir nuolatos,
Tikriausiai niekad niekad nenustos.
Štai ir dabar suskausta vėl širdis
“Ilgiuos, labai ilgiuos...” kartoja lūpos vis ir vis.
Nebegaliu pakelti tos aš tylumos,
Kaip trūksta man Tavęs visi lai sužinos.
Žinok ir Tu - mana širdis,
Skaudės visad, tikriausiai niekad nesugis.
Ir aš Tavęs ilgėsiuos nuolatos,
Ilgėsiuos kaip dabar, taip visad, visados...

(autorius: nežinomas)

Ilgesys

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Pasigavo mane praeitis
ir panėrė į gelmę ledinę.
Nesimiega. Blyški pilnatis.
Mintys skrieja į tėvynę.
Pavasaris, o širdy rudenėja...
Gatvėse lietus lyg tyčia.
Po pagalve džiovintų mėtų pasidėjau,
kad Lietuvą sapne pamatyčiau.
Susapnuočiau savo buto langus
ir duris metalines užrakintas.
Ten lietuviška muzika
ir atodūsis lengvas
miegui imant pradeda marinti...

2010-04-11
herbera

Ilgesys

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Netik tušti žodžiai ir melas širdy.
Tave verčia klupti kely.
Užtraukęs taboko , lyg karčios praeities.
Tu ašarą brauksi nuo savo širdies.

Pripildysi taurę rašalo pilną.
Uždegsi tu žvakę tamsioj naktyje.
Bandysi rašyti žodžius netikrus.
Apgauti likimą ir jo tarnus.

Pabėgo visi, apgauti ir mylėti.
Tik liko jų aidas , tamsioj naktyje.
Kodėl negali tu tuo patikėti.
Kam gyveni svajonių šaly.

2009-12-02

Ilgesys...

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Aš ilgiuosi tavęs,
Nors žinau nevalia,
Susitikom trumpam
Lyg bemiegiam sapne...
Tu ir aš-svetimi,
Du paklydę laivai,
Ir galbūt niekada-nesuves mus keliai...
Aš ilgiuosi tavęs,
Tyliai spurda širdis,
Vėl išaušta diena,
Bet ateis juk naktis.
Tu tikriausiai lig šiol,
Dar gerai nežinai,
Kad net diena dažnai,
Apsilanko sapnai...
Tik geriau netikėk,
Netikėsiu ir aš,
Kad paklydę laivai,
Vienas kitą suras.
Ir nutolę krantai,
Pasiliks svetimi,
Su slapta viltimi,
Susitikt ateity...

Ilgesys

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Baltos vyšnios. Mėlynas vakaras.
Vėl tu langą atidarei.
Du kumšteliai balti. Ir smakras.
Ir dvi akys – juodi žiburiai.

Bet sublyksi kažkas ant stiklo.
Nebelieka juodų žiburių.
Ant palangės parimęs, be tikslo
Vėl j žydinčias vyšnias žiūriu.

1960

Igiuosi...

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Galimybių upės išsemtos,
išdžiūvę visi vilčių kriokliai .
Nuvytusios ašarų gėlės,
pasiklydusios laimės rankose -
sutrupėjo
į milijonus
minčių apie tai...
.. kaip
pavasarį šlapią
skaičiuoji,
išdygusius medžio lapus,
bandai
sulipdyti rytojų,
iš tūkstančio šiandienos raidžių...
... kurias
sustatei tu į žodžius,
švelnius ir skirtus
tiktai
jai...
... pavasario
rožinei saulei,
kuria kvepėjo tavo mamos šalikas,
kuris...
... deja, kaip ir ji,
atsigulė šaltoj rudenio žemėj,
ir trupa it stiklas ramiai,
nukirpdamas kiekvieną laidelį
kuris...
.... jungė mūsų mintis kažkada,
ir širdyje vis tvyrojo viltis,
kuri...
vis atnešdavo sėklų,
ir sodindavo sodus širdy,
kurie...
... dabar jau išdžiūvo,
o tu mane palieki...

Ilgiuosi šypsenos...

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kaip man nubraukti liūdesį nuo tavo veido,
kad jis nušvistų džiaugsmo šypsena?
Kaip debesiui tamsiam dievulis leido
nuplauti žemę ir medžius dulksna.

Esu turbūt aš stipriai nusidėjęs
Ir tau atleisti man vis negana?
Kaip paukščius šaldo piktas šiaurės vėjas
ir smelkias ligi kaulų dargana.

Lietus jau baigės ir pakilo vėjai
Siūbuoja smilgos. Pievų lyguma...
O man atleisti dar tu neskubėjai,
nors tavo veidas dvelkė ramuma...

Virš debesų pakilo jau saulutė
Turbūt išaušo meilės valanda...
Brangi man kiekviena minutė
Kai šviečia tavo laimės šypsena...

Ilgiuosi

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Vasara, saulė,
Mėlynė dangaus...
Trūksta tik jūros
Ir kranto brangaus.

Ten aš ėjau
Smėlynais baltais
Ir kriaukles rinkau
Šiltais vakarais.

Ten ir draugai,
Kurie myli mane.
Ten ir namai,
Kur lankausi sapne.

O, jūra jūruže,
Būk maloninga!
Juk tavo valužėj,
Ar būsiu laiminga.

Nuneški į tolį
Mane su laivu
Ir ilgoje kelionėj
Pabūki draugu.

Kalbėk apie meilę,
Vaikystę, bangas,
Nuneški į Preilą
Supynus kasas.

Diena iš dienos
Namo tu plukdyk,
Bangoj ant bangos
Mane užmigdyk.

Ilgiuosi ištuštėjusių paplūdymių

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Ilgiuosi ištuštėjusių paplūdymių,
vėjuotų prieplaukų,
kur vieniši senukai sėdi valtyse,
arba ant tiltų atramų
ir žiūri neatsižiūrėdami - vis prieš save.
Gali prie jų prisėsti ir taip pat žiūrėt
į tolį.
Ką įžiūrėti skvarbiai akiai?
Gal paršliaužiančią sunkią baržą
ar ištaigingą keleivinį laivą su šokiais
abiejuose deniuose,
žuvėdrą, ar žuvį, žybtelėjusią žvynais?
Senukai perdrėkę druska. Tarsi stulpai
įaugę prieplaukon.
Laivai prie jų pripratę, ir vairininkai
išjungia motorus,
iš lėto, iškilmingai pradreifuoja.
Kaip įsiskverbt į jų pavandenijusias akis,
įžengt į vienišus paveikslus
kaip šypsena - atskleidžia, jaukią
sugrubusiom, bemeilėm lūpom pakartot? -