Ilgesys

Šios raidės, žodžiai, laiškas šis
Kaip aš ilgiuos Tavęs neišsakys.
Nors laikas lėks be paliovos,
Kaip aš ilgiuos Tavęs…nieks nežinos.
Nieks nežinos…kodėl mana širdis,
Man mena Tavo veidą ir akis,
Kodėl kartoju vardą aš be paliovos,
Kodėl ilgiuos tavęs…nieks nežinos.
Pasauly skausmo per akis,
Bet iš visų skausmų didžiausias šis.
Žinau skaudės labai…ir nuolatos,
Tikriausiai niekad niekad nenustos.
Štai ir dabar suskausta vėl širdis
“Ilgiuos, labai ilgiuos…” kartoja lūpos vis ir vis.
Nebegaliu pakelti tos aš tylumos,
Kaip trūksta man Tavęs visi lai sužinos.
Žinok ir Tu – mana širdis,
Skaudės visad, tikriausiai niekad nesugis.
Ir aš Tavęs ilgėsiuos nuolatos,
Ilgėsiuos kaip dabar, taip visad, visados…

(autorius: nežinomas)

Pasigavo mane praeitis
ir panėrė į gelmę ledinę.
Nesimiega. Blyški pilnatis.
Mintys skrieja į tėvynę.
Pavasaris, o širdy rudenėja…
Gatvėse lietus lyg tyčia.
Po pagalve džiovintų mėtų pasidėjau,
kad Lietuvą sapne pamatyčiau.
Susapnuočiau savo buto langus
ir duris metalines užrakintas.
Ten lietuviška muzika
ir atodūsis lengvas
miegui imant pradeda marinti…

2010-04-11
herbera

O viešpatie! Toks ilgesys, kad net siūbuoja sielą
Aš nei miegot, nei melstis šiąnakt negaliu
Per kūną karštis kelią tiesia prisiminus veidą mielą
Aš tai kalbu tris valandas, tai šešetą tyliu

Jei švelniai padainuočiau, o gal išrėkčiau dainą vieną kitą
Galbūt tas ilgesys išplauktų kaip ramus vanduo
Nors ne – tuomet dainuočiau tūkstantį dainų lig kito ryto
O lapais krentančiais barstytų pakeles ruduo

Tas ilgesys maniau bus dovana, o tapo prakeikimu
Jis nepaleidžia, laiko kaip žoles pirma šalna
Tačiau vis tiek per daug laiminga, kad apkaltinčiau likimą
Nes ir sunkiausias jausmas man lengviausia dovana

2007 m. rugsėjis

Evelina