Galimybių upės išsemtos,
išdžiūvę visi vilčių kriokliai .
Nuvytusios ašarų gėlės,
pasiklydusios laimės rankose –
sutrupėjo
į milijonus
minčių apie tai…
.. kaip
pavasarį šlapią
skaičiuoji,
išdygusius medžio lapus,
bandai
sulipdyti rytojų,
iš tūkstančio šiandienos raidžių…
… kurias
sustatei tu į žodžius,
švelnius ir skirtus
tiktai
jai…
… pavasario
rožinei saulei,
kuria kvepėjo tavo mamos šalikas,
kuris…
… deja, kaip ir ji,
atsigulė šaltoj rudenio žemėj,
ir trupa it stiklas ramiai,
nukirpdamas kiekvieną laidelį
kuris…
…. jungė mūsų mintis kažkada,
ir širdyje vis tvyrojo viltis,
kuri…
vis atnešdavo sėklų,
ir sodindavo sodus širdy,
kurie…
… dabar jau išdžiūvo,
o tu mane palieki…