O kur prasmė?

O kur prasmė?

Mes einame būties – gyvenimo keliu
į nebūtį –
į amžiną ramybę,
Apvainikuotą kauburiu menku…

Paliekame draugus ir priešus,
ir dangaus skliautų platybę…
Ir smiltimis pavirstam pamažu…

O kur prasmė
skaudaus ir neišvengiamo likimo,
Kuris visiems visiems vienodas
savo finalu?..
O kur prasmė
gyvenimo linksmybių,
Kurios belieka
nuotraukų vaizdu?..

Išliks darbai,
kuriuos nudirbom žemėj,
Kurie mums nešė gėdą ar džiaugsmus,
Pavirsim smiltimis,
nes būsime pavargę
Toliau keliaut būties – gyvenimo keliu…

IVF klasė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Prasmė

Prasmė

Kažkas iš mūsų turi būt laimingas,
Kažkas už viską turi atkentėt,
Daugiau romantikos, kuri seniai pradingus.
Kodėl aš negaliu kaip paukštis skleist sparnus ir lėkt?

Aš stoviu vėl basom ant balto sniego,
Kažkur toli girdėti vaikiški balsai…
Kai neturiu tavęs man ir nereikia nieko,
Nebent stiprybės tos, kuri išblėsusi seniai.

Yra žmonių, kurie beprotiškai laimingi,
Tokių, kur nori nužudyt save,
O man – iš lėto slinkt ir nenuvilti,
Draugų, kurie nuvildavo mane.

10c klasė
“Šilo” vidurinė m-kla
Ukmergės rajonas

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2002”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui