Ar gulbė baltas
Plunksneles kedena
Kiekvieną liesdama
Sidabriniu snapu ?..
Nuo šalto gruodo
Slepia, kojeles letena ,
Gal gailisi ,kad neišskrido
Į šiltus kraštus.
Kodėl į širdį
Tokios mintys braunas
Ir vizijos aplanko
Tarsi pamirštus namus?..
Jeigu ir gulbė rastų
Tikrą savo draugą ,
Čia vėl atskristų
Perinti vaikų.
2008
Kažkur čia pat genys
Tarsi būgnelį kala …
Kai pakeliu akis aukštyn ,
Tik skiedros lekia ,
Pamaniau,prie savo stalo
Tikrai manęs nepaprašys ,
Neprisileis artyn.
Jeigu stovėsiu išsižiojus ,
Galbūt ir nieko nesakys ,
Geriau toliau žingsniuosiu sau-
Ne mano čia namai…
Tik parsinešiu samanų kvapus
Ir žiemai spindinčią svajonę.
Kitaip dar kėkštas apibars:
-Ko mums trukdai!
Žiemos pradžia.
Miške žaliuoja
Ir pataisai,eglaitės ,
O ant kelmelių –
Samana žalia ,
Tarsi nulūžusius
Kažkas apkaišė ,
Kad neskaudėtų
Jų širdis maža..
Daug metų
Jie nebemeta lapelių ,
Nebesiūbuoja šakos ,
Nedomina ir saulės šiluma …
O kaip atrodys
Jie kitiems medeliams ,
Kai tikras šaltis atsibels
Ir užpustys
Dar likusį jų grožį ,
Ar dar žaliuos pusnynuose ,
Ar šildys samana žalia?..
Lyg popieriuje iškarpyta-
Tik žolės pasibelsti nori
Pro mažyčius langelius…
Kas gi Kalėdų stalą
Dar gražiau užtiesia ?
Tik šaltis-juokdarys smagus.
Kiekvienas potepis-spalvų likutis…
Palauksim ,gal nebebus lietaus ,
Tada mažytės susitrauks balutės ,
O storas ledas ežerus užrauks.
Baltu ledu žuvelės plauko ,
Čiaumoja žoleles,šapus-
Iš kur jos čia dabar atplaukia ,
Gal mėnesienoje tiktai pabus?..
.
Ir krokodilai vangiai traukia
Pro stebinčius lyg pasaka sena ,
O čia šaltuko pėdos atsispaudžia
Ir bėgti kviečia, kur nauja šalna.
.
Bijau toliau net kojos kelti-
Tokia trapi šios vizijos pradžia ,
Papūs šiaurys ir sniegas baltas
Apdengs raštuotas balutes.
2008
Po pirmo sniego
Vėl juoduojančios balutės
Nenoriai traukiasi ledu ,
Kalneliuose paparčiai pasipūtę
Žaliuoja ,džiaugiasi
Karpytų lapų sodrumu…
Nejaugi sniego jie nebijo-
Gal žino ,bet nesako paslapčių ,
Kai žemė kelia daigą naują ,
Dar nepakeitusi senų.
Bet ir dabar neskyniau puokštės ,
Nors nebėra jau žydinčių gėlių ,
Tiktai prie medžio atsilošus
Vis ieškau saulės spindulių.
2008
Medžiai be lapų
Gal išduoda žiemą ,
O ,koks dar mėlynas dangus!
Kai savo spalvomis
Nudažo ežero blakstienas ,
Jos atsispindi vandeny…
Atrodo,dar ilgai pliuškentum ,
Pakrantė- be bangos,tyli.
Pilki šešėliai nendrėmis
Tarsi benamiai slenka-
Žiema be sniego atgrasi ,
Niūri.
Labai bijausi šalčio ,
Kai be sniego žemės
Sustingsta nugara juoda
Ir laukiu,kada snaigės ,
Iš dangaus pabirusios ,
Pasieks ir baltas kelias
Nuo pat širdies
Į mylinčias akis nuves.
Kai šiltas žvilgsnis
Tikslo nepasiekia ,
Pabyra sunkūs nevilties lašai –
Į šaltį atsitrenkę krenta
Ir snaigele palieka…
O gaila,kad tu jų nepamatei…
2008
Sniegelis papuošė eglutę
Prieš Šv. Kalėdas –
Tik pažiūrėsiu, nešiu dar namo
Jos baltą spindesį ir vėją,
Šaltuką – masinantį, gaivų –
Nuo pakelės, atbėgusios
Lig pat šiltų namų…
Prie žvakės užstalėj susėdę
Dalinasi visi po truputį
Eglutės kvapą žaliųjų spyglių-
Numargina ant stalo,
Ir žvaigždėmis nusėja
Skaisčiai baltą staltiesėlę…
Ištiesk man ranką-
Meilės padalinsiu trupinėlių
Ir šilumos, neblėstančios ilgai,
Nuo pat širdies ir atminties akių…
2008
Ilgi tarsi tuščia viltis ,
Vienodi ir nuobodūs ,
Žvaigždžių ,lempučių apšviesti
Šaligatvių takai.
Atspindi medžių liemenis
Purus baltutis sniegas ,
Šalčiu nutvieskia
Net languose prilipę ,
Nenumatyti raštų raižiniai.
Knyga ant stalo-
Puslapiai tie patys ,
Sugrįžusi mintis prie žodžių ,
Kažkada girdėtų,užgaulių …
Pabėgti galima tiktai į pūgą –
Praeities galingą patyrimo ratą ,
Kad vėjas išsineštų tamsią naktį
Iš atmint
Ledo varpeliai, atitrūkę
Nuo šakelių, skamba ,
O ant keliukų taip slidu …
Rudens lijundra
Kupstelius pridengia ,
Sustyra dar žali stiebeliai ,
O ledokšniai žiba
Ir ant jų…
Ruduo saulutės neprileidžia
Prie žemės skruostų apvalių ,
O gal todėl jos ašarėlės krenta ,
Sušąla virsdamos ledu…
Nudužusią skaidrią skiltelę
Pasiimu ant delno ,
Prie širdies glaudžiu…
O, nesvarbu, kad šaltis gelia ,
Nors kiek palengvinu
Gan sunkią tavo dalią-
Linksmiau, kada žinai ,
Kad esame kartu.
2008
Seniai žiemužė
Į svečius ateit galėjo ,
Bet gal nepakvietė ,
Gražiai nenulenkė galvos ,
Kad pavėlavusi
Ir baltą rūbą
Tik dabar dėvėdama atėjo ,
Pasėjo balto sniego
Prie kiekvienos trobos.
Meluočiau,jei sakyčiau ,
Kad nelaukiau-
Kaip spindi saulėje
Kalniukai ir miškai ,
Senos trobelės stogas baltas
Net iš toli atrodo išdidžiai.
Balta spalva minčių neblaško-
Pusiausvyra gamtoj,širdy…
Medžių kamienai parudavę
Spindi lyg iš vaško ,
Palaiminti tylos, geri ,
O šaknys dar ilgai miegos-
Per visą žiemos naktį-
Šiltai…po pusnimi.
2008