Sniegelis papuošė eglutę
Prieš Šv. Kalėdas –
Tik pažiūrėsiu, nešiu dar namo
Jos baltą spindesį ir vėją,
Šaltuką – masinantį, gaivų –
Nuo pakelės, atbėgusios
Lig pat šiltų namų…
Prie žvakės užstalėj susėdę
Dalinasi visi po truputį
Eglutės kvapą žaliųjų spyglių-
Numargina ant stalo,
Ir žvaigždėmis nusėja
Skaisčiai baltą staltiesėlę…
Ištiesk man ranką-
Meilės padalinsiu trupinėlių
Ir šilumos, neblėstančios ilgai,
Nuo pat širdies ir atminties akių…
2008
Ilgi tarsi tuščia viltis ,
Vienodi ir nuobodūs ,
Žvaigždžių ,lempučių apšviesti
Šaligatvių takai.
Atspindi medžių liemenis
Purus baltutis sniegas ,
Šalčiu nutvieskia
Net languose prilipę ,
Nenumatyti raštų raižiniai.
Knyga ant stalo-
Puslapiai tie patys ,
Sugrįžusi mintis prie žodžių ,
Kažkada girdėtų,užgaulių …
Pabėgti galima tiktai į pūgą –
Praeities galingą patyrimo ratą ,
Kad vėjas išsineštų tamsią naktį
Iš atmint
Ledo varpeliai, atitrūkę
Nuo šakelių, skamba ,
O ant keliukų taip slidu …
Rudens lijundra
Kupstelius pridengia ,
Sustyra dar žali stiebeliai ,
O ledokšniai žiba
Ir ant jų…
Ruduo saulutės neprileidžia
Prie žemės skruostų apvalių ,
O gal todėl jos ašarėlės krenta ,
Sušąla virsdamos ledu…
Nudužusią skaidrią skiltelę
Pasiimu ant delno ,
Prie širdies glaudžiu…
O, nesvarbu, kad šaltis gelia ,
Nors kiek palengvinu
Gan sunkią tavo dalią-
Linksmiau, kada žinai ,
Kad esame kartu.
2008
Seniai žiemužė
Į svečius ateit galėjo ,
Bet gal nepakvietė ,
Gražiai nenulenkė galvos ,
Kad pavėlavusi
Ir baltą rūbą
Tik dabar dėvėdama atėjo ,
Pasėjo balto sniego
Prie kiekvienos trobos.
Meluočiau,jei sakyčiau ,
Kad nelaukiau-
Kaip spindi saulėje
Kalniukai ir miškai ,
Senos trobelės stogas baltas
Net iš toli atrodo išdidžiai.
Balta spalva minčių neblaško-
Pusiausvyra gamtoj,širdy…
Medžių kamienai parudavę
Spindi lyg iš vaško ,
Palaiminti tylos, geri ,
O šaknys dar ilgai miegos-
Per visą žiemos naktį-
Šiltai…po pusnimi.
2008
Šilta žiema…meškutė kelias-
Nuo ūsų nusipurto sniegą ,
Per visą girią užriaumos…
Po kojom smenga samanų kupsteliai-
Trumputę dainą zylė pagiedos.
Apsidairau- miške kiškelio pėdos ,
Po eglėmis grioviai šernų knislių ,
O iš po sniego stirnos kasė žolę,ėda-
Visi nelaukia šalčių didelių…
Kaip greitai trumpos žiemos dienos bėga ,
Lyg kiškio uodegėlės
Sušmėžuoja, dingsta tarp kulnų…
Iki pavasario braidysiu dar po sniegą ,
Išbudinsiu meškutę iš kelmų.
2008
Nusviro eglių šakos žalios ,
Apsunkusios po sniego apdaru kukliu-
Nutilo miškas prieš Naujuosius
Skaičiuodamas išlikusius medžius…
Tie patys ir mažieji klauso ,
Iš kur vėjelis siaučia-pietys ar šiaurės –
Jiems labai svarbu ,
Gal šaltį atpustys į bąlančias palaukes
Ir ežerus užtrauks storu ledu…
Juk medžių šakos-tarsi mūsų rankos ,
Jei neapglėbs savųjų,artimų ,
Nebus laimingos niekam šventės
Ir baltas stalas bus tylus.
2008
Galbūt nemokame mylėti ,
Kas žemės-motinos mums duota ,
Nemokame dalintis su kitais
Nei džiaugsmo, nei giesmių ,
Paukštelių padainuotų ,
Neatsiliepiam į jų šauksmą ,
Aidinčio žaliais miškais…
Nelyginant srovė sraunių upokšnių
Išliejam ilgesį tarsi žievė-randais…
Pamirštame dažnai
Net savo artimiesiams padėkoti ,
Kol būname drauge laimingi…
Visi metus skaičiojame juk tais pačiais ,
Iš po žiemos sniego
Atsibundančiais pavasariais šiltais…
Atleisk,jei kam nespėjau padėkoti
Ir nepasveikinau dar su Naujais.
Kaip saulės laukiu žiemą ,
O ji nudažo nepaprašius
Ir dangų, sniegą, apsnigtas šakas.
Tarytum visas kaimas miega-
Tokia graži šio vakaro tyla…
Oi, kokie trapūs
Šie balti spygliukai…
Palietus subyrėtų
Į mažytes žvaigždutes ,
O kito karto vėl kada sulaukčiau-
Žiūriu sugniaužus
Į kumščius rankas.
Net pušys gėlėmis pražydo-
Žiema žavi lyg nuotaka balta …
Prisiglaudžiau, atrodo, prie kamieno-
Ant veido taip maloniai snigo ,
Parnešiu žiemą širdyje.
Visiems po gurkšnį šalto oro
Tarsi šampano išputojusio srovės…
Naujametinę naktį jums linkiu
Prie sugalvotų norų-
Nusviesti gniūžtę balto sniego
Iki didžiosios paslapties…
Tik pažiūrėk,kaip šviečia
Eglės-žvakės
Ir pasišildyk prie žvaigždės.
Jos niekad niekam laimės neatsakė –
Nukrinta, išsipildo norai ,
Nunešami prie ateities erdvės.
Ar gulbė baltas
Plunksneles kedena
Kiekvieną liesdama
Sidabriniu snapu ?..
Nuo šalto gruodo
Slepia, kojeles letena ,
Gal gailisi ,kad neišskrido
Į šiltus kraštus.
Kodėl į širdį
Tokios mintys braunas
Ir vizijos aplanko
Tarsi pamirštus namus?..
Jeigu ir gulbė rastų
Tikrą savo draugą ,
Čia vėl atskristų
Perinti vaikų.
2008