Žiemos vakarai

Ilgi tarsi tuščia viltis ,
Vienodi ir nuobodūs ,
Žvaigždžių ,lempučių apšviesti
Šaligatvių takai.
Atspindi medžių liemenis
Purus baltutis sniegas ,
Šalčiu nutvieskia
Net languose prilipę ,
Nenumatyti raštų raižiniai.
Knyga ant stalo-
Puslapiai tie patys ,
Sugrįžusi mintis prie žodžių ,
Kažkada girdėtų,užgaulių …
Pabėgti galima tiktai į pūgą –
Praeities galingą patyrimo ratą ,
Kad vėjas išsineštų tamsią naktį
Iš atmint