Nuprausk mane, Šventasai
Ir ugnį už mane pakurk.

Raudonas dangus ima kristi,
Bet nors kartą – pasimelsk.

Kai krenta vyrai,
Lyg medžiai jauni,
Ir kvapą savo išėjimo
Jauti netoli.

Nulenk galvą prieš rankas,
Kurios tau širdį glostė.

Ir nusilenk…

Ir nusirenk prieš Dievus,
Nes siela nori būt nuoga.

Atsuki veidą,
Jei dar jį turi,
Nes tavo išėjimo kvapas
Jau nebetoli.

Neapsirenk.