Vasara,
Bičiule mano įstabi!
Žiedais atvėrusi pievas
Dangui
ir man
Basa
Nuoga
Lekiu
Krentu
Rasos lašų visatoj
Nauja žvaigžde užsidegu
Kvepiu
Alyvom ir akacijom
Jazminais ir erškėtrožėm
Gausos
Augimo gyvumu
Geriu
Paukštelio giesmę
Saulei tekant
Ir medų
Pienių geltonų
O kartais – kvapą nuo lietaus lašų
Sesuo tu mano, vasara!
Vaiskiu dangum naktų
Žara saulėtekių skaidrių
Gyvybės šokį šoku
Ant tavo žalzganų delnų
Kaip voratinkliai saulėje tempias,
Pasiklysta kaip kvapas žolėj
Ir pabyra kaip nerimas pempės,
Ilgesiais nusitaškęs žaliai.
Pro griaustinio sutemusį riksmą,
Ties stiklinės šviesos ežerais,
Aplink saulėj pražilusią viksvą –
Deimantiniais, vingiuotais garais.
Mieste – naktys, metalas ir minios.
Nors kaip krištolas laimė trapi,
Nusijuokia kažkas sidabrinis
Begaliniais džiaugsmais paupy.
Derlingi Vasaros plaukai
Kviečių bangom į žemę krito.
Tu rankoj degančioj laikei
Akordus apgaulingo ryto.
Auksinės žirklės tingiai kirpo
Dangaus avis. Šnerėjo varpos.
Aukštoj tyloj kaip vėjas tirpo
Nebijančios numirti arfos.
Upelis bėgo pagal liepą,
Virpėdamas visom stygom.
Undinė juokdamasi liepė
Pašokt melodijom nuogom.
Klajūnas muzikas girdėjo
Balsus dangaus, vandens ir javo
Ir juos simfonijon sudėjo,
Ir ji šlamėjo ir žaliavo.
Vasara – kaip odaliska:
Tingiai alpsta nuo kaitros.
Ežerai kaip akys blizga,
Žydi kalvos – krūtys jos.
Mes, satyrai ožio kojom,
Gundom nimfą sėst šalia,
Mes abu su broliu grojam
Žalio karklo dūdele.
Tartum baltos žąsys, plaukia
Debesėliai vandeny.
Kur esi, o, šviesiaplauke,
O, išdykėle švelni?
Noksta saulėj vynuogynai.
Skina rožę mergina.
Seka pasakas merginai
Jauno piemenio daina.
Vos tik nugriaudė ir nulijo,
Žaibai užgeso debesy, –
O jau lakštingala nebijo
Giedot, džiaugsminga ir šviesi,
Alyvų krūme, kurs, palinkęs
Nuo kekių, žydinčių baltai,
Visus lietaus lašus surinkęs
Į žiedus, šypsos nekaltai,
Kaip tavo akys, Albertina,
Ir kaip rugiagėlės plaukuos,
Ir kaip javai, kuriuos brandina
Geroji vasara laukuos.
Pametę viską, bėkim gaudyt
Pavasarį moters plaukuos,
Kai saulė eina pasimaudyt
Ir paukštis gieda ant šakos,
Kada birželio žydras rojus
Linguoja spindinčius lapus,
Kada keleivio lengvos kojos
Linksmai žygiuoja pro kapus.
Vakare, man beveik užmigus,
Kai dar šviečia lempa šalia,
Bet ant stalo jau miega knygos
Ir medinė varlė žalia,
O kažkur apačioj, pas kaimyną,
Senas laikrodis din din din, –
Man pakvimpa pražydę kmynai,
Ir jų kvapas artyn ir saldyn.
Aš matau, kaip ilsis pjovėjas:
Žydros akys žalioj žolėj,
Ir girdžiu, kaip vasaros vėjas
švilpiniuoja jo skrybėlėj.
Aš matau, tarytum pro rūką:
Man mosuoja ranka trapi
Pernai mirusio piemenuko,
Meškeriojančio paupy.
Jis mane nusimaudyt kviečia,
Plonas balsas šaukia mane,
Ir numirėlių saulė šviečia
Jo veidą mano sapne.
Apgaubki, vasarėle,
Saulės spinduliais,
Papuošk žemelę
Žydinčiais žiedais.
Leisk pasitaškyti
Jūros bangose
Ir pasivaišinti
Žemuoge rausva.
Leiski drugeliu pakilti
Iki pat dangaus.
Ir (kaip kadaise) paskanauti
Liepžiedžių medaus.
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Vasara, vasara,
Kur tu buvai ?
Ar girelėj žalioj,
Ar jūroj gilioj ?
Vasarėle, gražuolėle,
Kur tu dingai ?
Ar saulutės pily,
Ar už girių toli ?
8b klasė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Nukritę lapai priglunda širdimi prie žemės,
Išskridę paukščiai greitai nesugrįš.
O kaip trumpai buvai tu, vasara brangioji,
Kas tavo tyrą grožį niekinti išdrįs?
Tu išėjai nebyliai, palikusi visus mus,
Prisiminimų sūkuriuos dar sklando meilės aidas…
Rudens svajingai užniūniuotus, vienišus,
Paliko negandos ir laimės gaidos.
4R klasė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Vasara greita ir nuostabi
Mėgsta ją visi.
Vasara tai mūsų paukščių čiulbesys,
Vasara tai greitas debesis,
Vasara skaisčios širdies gilumoje,
Viltys ir kelionės mano širdyje.
Vasara, ateik pas mus greičiau
Ir atnešk man visko ko geidžiau.
Paukštelių giesmių dangaus gelmėse
Ir daug žiedų mūs laukuose.
O kai išeisi, vasara mana,
Tu pasiliksi mano mintyse visada.
5a klasė
Prienų ,,Ąžuolo” vidurinė mokykla
Prienų rajonas
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Štai atėjo vasarėlė!
O kokie jo mėnesėliai?
Tai birželis, liepa ir rugpjūtis,
Per juos aplankys ir liūtys.
Birželis – vasaros pradžia.
Visi vasaroti bėga, nelaukia.
Visų veidai pilni laimės,
Apie mokyklą galvojant – tai baimės.
Liepos mėnesį smagu,
Nes jau šilta ir jauku.
Maudomės ir žaidžiam mes smagiai,
Kol vakaras ateina nelauktai.
Štai atėjo ir rugpjūtis –
Metas būtų šienapjūtei.
Bet smagu ir linksma vis,
Kol ateina ir naktis.
Bet jau baigės vasarėlė –
Metas jau į mokyklėlę.
Oi, nenusiminkim mes –
Vasara bus kitąmet!
5c klasė
Šeduvos vidurinė m-la
Radviliškio rajonas
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2002”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui