Tikiu

Tikiu

Mane blaškė dykumų vėjas
Nešiojo su smėlio audra
Mane kepino vasaros saulė
Aš degiau jos kaitroje

Aš svajojau tada ištirpti
Kaip ištirpsta žvakė plona
Aš svajojau tada numirti
Su gaivinančia ryto vėsa

Nebebuvo vilties krūtinėje
Kad ateis atpirkimo diena
Ir skaudėjo labai kažkur širdyje
Kad aš vienas vėl kelio pradžioje

Taip prabėgo daugybė naktų
Skausmo kančios valandų
Kol pamačiau šviesą tunelio gale
Kuri dabar šildo mane

Dabar kitu žmogumi tapau
Tapau tokiu koks niekad nebuvau
Galiu mylėt ir mylimas esu
Dabar aš savo likimu tikiu…

2005 sausis

Tikėjimas

Tikėjimas

Išeisiu pro duris
ir žvakės neužpūsiu.
Vilties viltis,
kurioj gal neuždusiu,
rusens ilgai,
lyg krosnyje medinės
lentos galai
sunarstyti po vinį.
O vėjas žais,
vis erzindamas liepsną.
Jausmai įkais –
ir kas išdrįs paliesti
aštrius kampus
liepsnojančiųjų šukių,
kai kris lietus
ant pienių baltapūkių.

Tikėjau

Tikėjau

Tikėjau, kad mano gyvenimo kelią
Išklosi geltonais lyg saulė rožių žiedais.
Tikėjau, kad laimę pasieksim lyg uogą,
Kabančią tiesiai virš tavo peties.

Tikėjau, kad akys lyg dvi kibirkštėlės
Sušildys ir saugos nuo priešo akies.
Tiktai netikėjau, kad jos virs žaibuojančiais žvilgsniais,
O takas pasidengs laukinių rožių spygliais.

2c klasė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Šventumo grožis

Šventumo grožis

Žemėje nieks prilygti Tau negali,
Tavo dvasia pripildo lyg upeliai,
Tavo šilkais puošias žolynai, pievos,
Kiek paslapčių saugo dangaus palėpės-
Aš nuolatos svajoju apie Tave,
Aš nuolatos svajoju apie Tave.
Praskleiski vėl žydrąjį tolių slėnį,
Savo delnais nušluostyk putų plėmus,
Miško tyloj Tavo grožiu gėrėsiuos,
Pirštais pušų Tavo šviesa kai liesis-
Aš nuolatos svajoju apie Tave,
Aš nuolatos svajoju apie Tave.
Pakviesk mane Tavo pėdom pasekti,
Tavo glėby poilsį sielai rasiu,
Žodžiai keli pasotins ir sušildys,
Kryžiaus kely atnaujink mano viltį-
Aš nuolatos svajoju apie Tave.
Aš nuolatos svajoju apie Tave.

Rūtos Beltytės eilės
1998