Tiesa

  • Tiesa

    Tave aš pažinau iš balto sparno mosto,
    Iš vėjo juoko ir akių gelmės,
    Kai ąžuolais galiūnais dangų glosto–
    Perkūnų mėlynų, kurie aušroms kalbės…

    Žvakelės liepsnoje drugelio sparnas nyra,
    Į ugnį skrenda žemės angelai-
    Tave aš pažinau, palietus skausmo lyrą–
    Juk Tu Tiesa, paskendusi giliai…

    Tiesa, Tiesa ligi dangaus pakilus,
    Tiesa per širdį perėjus švinu–
    Tiesa, kur šuliniai mano Tėvynės gilūs
    Su nuskandintais kūnais…Pelenų

    Tiesa žvakelės liepsną graudžiai glosto
    Su skausmo angelais žalioj ugny
    Ant žemės mūs – gyvybės švento uosto–
    Žaibų tarpekliais sapnu praeini–

    Tave aš pažinau iš balto sparno mosto…

    ****

    Naktis šiurpi, naktis bedvasė–
    Į Tavo liepsną nusipraust lekiu,
    Tiesa… Žvaigždynai Tavo vardą rašė
    Virš saulės spinduliuojančių akių–

    Jį rašė mėnuo, bėgdamas virš marių,
    Virš prarajų, tarpeklių ir uolų–
    Žydėjo širdys ja ugny ikarų,
    Nes žemėje Tiesa gėlė gėlių–

    Aukšti kalnai Tą vardą pakartojo,
    Baltas galvas žemai nulenkdami–
    Tiesa sudygo pėdose artojo
    Žalia viltinga rugio ugnimi–

    Naktis šiurpi, naktis bedvasė…

    2007-07-11

  • Tiesa

    Painios gijos,
    Apraizgiusios kaklą,
    Neleidžia pabėgti nuo tiesos.
    Tunelis veda į šviesą,
    Nemėgstu jos.

    Tiesa jau čia,
    O gelbėk, ne!
    Nenoriu nusidėjėle
    Būt paskelbta.

    Man kojos neleidžia bėgt –
    Suakmenėjo.
    Tiesa jau čia pat,
    Sienos spaudžia.

    Tiesa nugalėjo.
    Aš pralaimėtoja.
    Telieka pasveikint ją
    Su dar viena auka.

    2006-02-15

  • Tiesa

    Tiesa ne kartą užsimoja
    Tai kuoka, tai akmenimis,
    Atrodo – eini basom kojom
    Tiesiog per duriančius vinis.

    Tiesa nebūna vienaspalvė,
    Nebūna ji juoda-balta.
    Ir ne minkšta ji lyg pagalvė,
    Ji ir ne riešutas – kieta.

    Ji ne maža, lyg liliputas,
    Ne milžinas ji – ne aukšta.
    Ne lediniu ji vėju pučia
    Ir nedega ugnim karšta.

    Tiesa su prieskoniais visokiais –
    Tik sako, kad karti, saldi.
    Negali lakštute ji suokti
    Ar dūžiais varpo nuaidėt.

    Ji ne vanduo šaltinio tyro,
    Jokiu būdu, – ne purvina.
    Ne kaulu gerklėje ji styro.
    Kažin, ar ji yra viena…

    Tiesa, nors melo priešingybė,
    Tačiau vis tiek trapi visa.
    Tiesa dažniausiai neišgydo,
    Bet susargdina – tai tiesa…

    2010-05-09

  • Tiesa didesnė už žodį

    Kai tiesa daug didesnė už žodį,
    Net plepys prisiverčia tylėti.
    Juk pastverti gyvenimą godžiai –
    Kaip supilti nektarą į rėtį.
    Tvoros raiko gimtinės pyragą,
    Kol gentis trupinėliais pažyra.
    Ar laimingi, kas laimę surado
    Pagirioti stiklinėj kefyro?
    Laikas spaudžia greičiau parsiduoti –
    Per sunki paskenduolės moralė.
    Tuščios širdys tik imti, ne duoti
    Viltį, meilę, tikėjimą gali.
    Valdininkai nusinešė šlovę,
    Kurią saugojo romūs valstiečiai,
    O politikai stumdos prie lovio
    Ir balsuoti nebylius kviečia.
    Kas priglaus, pamaitins ir pagirdys?
    Darbo trūksta, bet ištisos šventės.
    Aukso veršį ir mato, ir girdi.
    O pilietis? Šis dydis – per menkas,
    Jį prisimena vajuj rinkimų
    Ar kai prakalbas taško be turinio.
    Na, o išvados asilui žinomos –
    Be piliečių valstybės neturime.

    2010-09-09

  • Aukos tiesa

    Mokė senieji išminčiai:
    „Blogis žemę užvaldė,
    Blogis be krašto, be galo
    Čia viešpatavo.“

    Kiek pranašų ir išminčių
    Amžiais teisybės ieškojo,
    Kad blogio Žemėj neliktų –
    Savo gyvybę aukojo.

    Betgi ir jie išnyko,
    Neliko nei vardo, nei kapo.
    Šviečia iš tolo teisybė –
    Popieriaus tuščias lapas.

    *

    Tvarto skurdžioj prakartėlėj,
    Apsuptas bėdžių ir vargšų,
    Mažas dangaus kūdikėlis
    Tiesą žmonijai suranda.

    *

    Meilės pasaulį, pjudomą liūtų,
    Plakamą rimbais ir kryžių:
    Už nuolankumą – amžiną būtį –
    Mirtį nugalėt pasiryžęs.

    2011-04-24

  • Tokia tiesa

    Lengvų minčių,kaip ašarų,nebūna.
    Kas lengva,slysta pasroviui ,
    O kai pašėlusi banga užgriūna ,
    Pasipila į veidą jos šalti purslai.

    Kur atveri duris į sielą-randas ,
    Lyg pjūvis,spjūvis ant žaizdos …
    Ramus tik tas,kieno kietokas sprandas .
    O kaip pakilus nenukristi nuo bangos?

    Tarsi verpetai mintys sukas,raibuliuoja
    Ir vėl nakčia sugrįžta atgalios ,
    Pasiimu,kas šiandien tikra-nemeluota ,
    O pajuntu-suskaudo paširdžiuos…

    O!Gyvenimo išbandymai-stipriesiems ,
    Plaukiu,skrendu dažniausiai pavėjui ,
    Nuo kelio traukiantis ,net ir akliesiems
    Lengva aplenkt,jei sau nepriklausai.
    2008

  • Aš žinau

    Aš žinau, yra tiesa pasauly
    Ir keliauja ji vienui viena.
    Pro melus, pro kerštą, pro apgaulę
    Eina ji tik vieną žodį nešdama,
    Vieną žodį – meilę nešdama.

    Aš žinau yra taika pasauly
    Ir keliauja ji vienui viena.
    Pro karus, pro kerštą, pro apgaulę
    Eina ji tik vieną ginklą nešdama,
    Vieną ginklą – meilę nešdama.

    Aš žinau yra tiesa pasauly,
    Ir keliauja ji vienui viena.
    Pro naktis, pro padugnes ji spindi saule
    Ir karaliui, ir man, vargšui, amžina,
    Meilę – vien tik meilę nešdama.

    B. Liorytė