Susitikimas

Pažįstamos akys. Ir lūpos. Ir smakras.
Pažįstamą sruogą vakaris kedena.
Nejaugi tai tu? Gal ištart “Labas vakaras”,
Kaip ištariau tą paskutinį “Labanakt”?

Atsimeni langą, kur lūžo serbentas?
Ir smėlį – į stiklą? Ir uogas – į burną?
Atsimeni šulinį? Gal dar neišsemtas.
Juk toks šulinys vieną sykį tebūna…

Nejaugi tebėr jis? Nejaugi tai tu vėl
Grįžti į mane kaip gegužis į šilą?
Nejaugi to pamiršto skrydžio lėktuvai,
Prieš dešimtį metų sudužę, vėl kylą?

Bet jau praėjai tu… Kaip vasaros sapnas.
Kaip gluosnių ošimas prie palikto namo.
Ant juodo asfalto sukruvintas sapnas,
Bejėgiai sparnai… Ak, paukšte tu mano!