Takai
Aš visada turiu takelį –
Padus kutena smėlis
Saulės šildomas,birus ,
Kuriuo po laimės šypsnio
Ar po sielvarto šešėlio
Pareinu namo .
Ten laukia slenkstis-
Tik numindžiotas akmuo-
Langai lyg atmintis ,
Kur ir dabar gyvena
Mano pasaulis-žvilgsnis
Pasiilgusių akių.
Nereikia tiesti rankos-
Ten nėra vartelių ,
Jei atvira širdis ,
Užeik ,nesižvalgyk.
Prie stalo sėdi medžiai ,
Vanduo ąsotyje-skaidrus upelis ,
Kaip bičiuliaujasi –
Ateina net ir akmenėliais išgrįstais ,
Kietais ,slidžiais takeliais
Ir glaudžiasi prie žemės –
Jos juodų delnų
Visi išsyk.
2008