Liūdesys

  • Liūdesys…

    Kai tave vakare aplankys liūdesys,
    neramių atminimų vagas išvartys,
    nevaryk šito svečio iš savo širdies-
    patikėki, jis geras! Jis daug tau padės.

    Jis uždegs, jis primins.Kas ko trokš-sugrąžins.
    Nuoširdumo glėbiu jis tave apkabins…
    Liūdesys, kaip šaltinis iš gėlo vandens,
    tai ne sielvartas, nešantis šaltį akmens.

    Liūdesys nusipraus – jis tavęs nenuskaus…
    Jis atneš valandėlę švelnumo brangaus.
    Kuo turtingas žmogus?… – Kuo daugiau jis pajus,
    o pajutęs įvertins – koks žydras dangus…!

  • Ašarų luitai

    Tokia našta kaip ryšulys,
    Paskendus po niūriom akim.
    Tik skausmo virpesiu po langu –
    Sugrieš kaip žiogas su varlėm…

    Nedėkim uogų – nelaikys
    Ta medvilninė skepeta,
    Lazda nuo beržo vėl nudils
    Nuo delno kaulų įrėžta.
    Ir netils tas čiauškesys
    Mažų vaikų kaip akmenim.
    Įdubę luitai neišnyks –
    Kaip lietūs grįžta debesim…
    Ir nieks šlakų nenuvalys
    Tos pačios ašaros nebus vėl sūrios;
    Ir vandens tyro šulinys –
    Pavirs į ašaras be druskos.

  • Verkė liūdnos ašaros

    Verkė pačios ašaros –
    Tekėjo į dangų.
    O ne liūdnos vasaros
    Laukė linksmesnių dienų.
    Ne sūrios. Saldžios.
    Žaidė be žaislų.
    Tiesiog verkti norėjos,
    Negailėjant dienų…
    Parodė lietus virš liepos,
    Kad negaila vandenų:
    Lašų, purslų be vagos;
    Išlieti jūras virš krantų.
    Parodė draugui – vakar dienos,
    Virpėti, gražėti – be dienų.
    Tyrai gražios mūsų sielos
    Ant žemės vaikštančių angelų.
    Tiesiog verkti norėjos,
    Negailėjant dienų.
    Verkė pačios ašaros –
    Vandeniu saldžiu angelų.

  • Begalinis liūdesys

    Ant melsvo fono – žvaigždės blyškios.
    Naktis kaip ašara šviesi.
    O žemėj žydi baltos vyšnios
    Ir begalinis liūdesys.

    Pavasario gėlė tyli
    Žolėj geltoną veidą slepia,
    Pasaulis liejasi ir kvepia
    Liūdnam mėnulio spinduly.

    Danguj apalpę žvaigždės guli.
    Naktis betikslė ir šviesi.
    O, senas, virpantis mėnuli,
    O, begalinis liūdesy!

  • Liūdesys

    Pro pageltusį lempos lavoną
    Skrenda sapnas ir meta ant kranto
    Mano sielą – į debesio foną,
    Kaip paveiksle kažkokio Rembrandto.

    Liūdesys iš tamsos išsilaužia
    Ir sukausto man plaukus ir burną,
    Kaip vidunaktis gęstantį laužą,
    Kaip žiedai sidabrinį Saturną.

    O naktis nejudėdama bijo,
    Kad nuo smūgio numirt nereikėtų,
    Nes iškėlė ugnies kalaviją
    Horizonte auksinė kometa.

    Tyliai gieda liūdėjimo rūmuos
    Seno ilgesio jaunos undinės,
    Ir srovena giesmės nemarumas,
    Ir esu kaip žvaigždė begalinis.

  • Liūdesys

    Kai liūdesys apima tave,
    Pagalvok – gal kas nors įvyko ne to,
    Lėtai,
    Lėtai užmerk akis
    Ir paklausyk kaip plaka tavo širdis.

    Nusiramink,
    Juk tai tik liūdesys,
    Jis praeis, –
    Kaip praeina metai,
    Jis praplauks, –
    Kaip debesys praplaukia.

    Visiem, –
    Visiem juk šitaip būna,
    Ne kartą, –
    Ir ne du,
    Galvok, –
    Galvok, jog viskas tik į gerą
    Ir blogos mintys, greit išplauks.

  • Liūdesio balsai

    Kodėl tu vėl liūdnus eilėraščius rašai
    Kodėl ir vėl tave aplanko liūdesio balsai
    Kiek dar ilgai girdėsi ir matysi tai
    Kas jau seniai išėjo „Ten” ir nebegrįš čionai..

    Kiek dar ilgai tu vienas verksi tamsoje
    Ir kiek ilgai tau naktimis sapnuosis tie sapnai
    Pilki, juodi, be saulės spindulių
    Tokie, kurių sapnuoti niekam nelinkiu..

    O gal per daug mes prašom iš tavęs
    Juk tu tik mažas vaikas pasiklydęs naktyje
    Kuris vis bando išsiaiškint tai
    Kiek dar ilgai skaudės likimo kumščio palikti randai..

    Bet kad ir kaip tamsu tau būtų naktimis
    Pasistenk gyvent ramiai, taikoj su savo mintimis
    Tikėk, kad vieną dieną pamatysi tu
    Jog širdyje vėl gali tapti nebe taip tamsu..

    2010 lapkritis
    Ernestas

  • Jei tau bus liūdna

    Jei tau bus liūdna,
    Aš tave pasveikinsiu su vasara –
    Galėsi džiaugtis pievų gėlėmis,
    Naktį – Mėnulio pasaka.

    Jei tau bus liūdna,
    Aš tave pasveikinsiu su rudeniu –
    Galėsi džiaugtis išskrendančiais paukščiais
    Ir šiltu vėjo ūžesiu.

    Jei tau bus liūdna,
    Aš tave pasveikinsiu su žiema –
    Galėsi džiaugtis snaigėmis puriom
    Ir papuošta egle.

    Jei tau bus liūdna,
    Aš tave pasveikinsiu su pavasariu –
    Galėsi džiaugtis saulės spinduliais
    Ir vėl upeliuku čiurlenančiu.

    2006 06 18
    CoCa_Cola

  • Liūdesys

    Kartais aš myliu gėlę,
    Ir vis tikiu ja tarsi fėja,
    Ji kalbės kol nuvys,
    Kartais aš vėl laukiu kol ji pražys.

    Nekenčiu aš tik tai vėjo,
    Kam jo laukti, gal išėjo?
    Kai jo reikia nebėra,
    Atsiranda tik tyla.

    Kartais jis būna švelnus,
    Šnara barsto jis pūkus.
    Ir paklausia ko liudžiu,
    Bet aš nieko negeidžiu.

    2007 06 22
    LKTM0427

  • Tik liūdesys

    Jau nebeskrenda
    Nakties drugiai
    Į apgaulingą
    Mūsų širdžių šviesą,
    Aistra – jau žarija užgęsusi
    Rūstybėj pelenų,
    Seniai jau paslėpėm žodžius
    Širdim žymėtus,
    Ir tik labai retai,
    Kokį švelnesnį,
    Viens kitam paskolinam,
    O sielų dykumos nealpsta
    Meilės troškuliais…
    Tik liūdesys
    Rudens gėlės nuvytusios
    Šiandieną nusileido
    Ant širdies.

  • Vienišas liūdesys

    Menu kaip mano liudesy gimei –
    neprasiskleidęs žiedas dykumoj.
    Paskui lijai karštai karštai kaltai
    kaip pasaka vienuolio vienumoj.

    Atėjai tuščiom. Tuščia vėl išeini
    kaip pasiilgusi kažko labiau negu manęs.
    Ir praviras duris jau siena vadini
    išeidama nuliūdusiu sapnu užmerkt savęs…

    Liūdesy gimei… jame ir ištirpsti —
    pradeginta užmigusio saulėlydžio tylos —
    O tu vis tiek, kaip dievas nueini,
    kuriam nereikia meilės per mažos.

  • Liūdesys

    Kažkur krantas pasitinka jūros bangą…
    Kažkur medžiai naktyje svajoja…
    Mano būste laikas nelaimingas –
    Prašau, duok man savo ranką.
    Liūdesys žiemos, žydėjimo,
    rudens ir vasaros nekeičia.
    Liūdesys manoj širdį sustabdo laiką.
    Ir stipresnis už gyvybę nori pasirodyt…

1 2