Liūdesys…

Liūdesys…

Kai tave vakare aplankys liūdesys,
neramių atminimų vagas išvartys,
nevaryk šito svečio iš savo širdies-
patikėki, jis geras! Jis daug tau padės.

Jis uždegs, jis primins.Kas ko trokš-sugrąžins.
Nuoširdumo glėbiu jis tave apkabins…
Liūdesys, kaip šaltinis iš gėlo vandens,
tai ne sielvartas, nešantis šaltį akmens.

Liūdesys nusipraus – jis tavęs nenuskaus…
Jis atneš valandėlę švelnumo brangaus.
Kuo turtingas žmogus?… – Kuo daugiau jis pajus,
o pajutęs įvertins – koks žydras dangus…!

Verkė liūdnos ašaros

Verkė liūdnos ašaros

Verkė pačios ašaros –
Tekėjo į dangų.
O ne liūdnos vasaros
Laukė linksmesnių dienų.
Ne sūrios. Saldžios.
Žaidė be žaislų.
Tiesiog verkti norėjos,
Negailėjant dienų…
Parodė lietus virš liepos,
Kad negaila vandenų:
Lašų, purslų be vagos;
Išlieti jūras virš krantų.
Parodė draugui – vakar dienos,
Virpėti, gražėti – be dienų.
Tyrai gražios mūsų sielos
Ant žemės vaikštančių angelų.
Tiesiog verkti norėjos,
Negailėjant dienų.
Verkė pačios ašaros –
Vandeniu saldžiu angelų.

Ašarų luitai

Ašarų luitai

Tokia našta kaip ryšulys,
Paskendus po niūriom akim.
Tik skausmo virpesiu po langu –
Sugrieš kaip žiogas su varlėm…

Nedėkim uogų – nelaikys
Ta medvilninė skepeta,
Lazda nuo beržo vėl nudils
Nuo delno kaulų įrėžta.
Ir netils tas čiauškesys
Mažų vaikų kaip akmenim.
Įdubę luitai neišnyks –
Kaip lietūs grįžta debesim…
Ir nieks šlakų nenuvalys
Tos pačios ašaros nebus vėl sūrios;
Ir vandens tyro šulinys –
Pavirs į ašaras be druskos.

Begalinis liūdesys

Begalinis liūdesys

Ant melsvo fono – žvaigždės blyškios.
Naktis kaip ašara šviesi.
O žemėj žydi baltos vyšnios
Ir begalinis liūdesys.

Pavasario gėlė tyli
Žolėj geltoną veidą slepia,
Pasaulis liejasi ir kvepia
Liūdnam mėnulio spinduly.

Danguj apalpę žvaigždės guli.
Naktis betikslė ir šviesi.
O, senas, virpantis mėnuli,
O, begalinis liūdesy!

Liūdesys

Liūdesys

Pro pageltusį lempos lavoną
Skrenda sapnas ir meta ant kranto
Mano sielą – į debesio foną,
Kaip paveiksle kažkokio Rembrandto.

Liūdesys iš tamsos išsilaužia
Ir sukausto man plaukus ir burną,
Kaip vidunaktis gęstantį laužą,
Kaip žiedai sidabrinį Saturną.

O naktis nejudėdama bijo,
Kad nuo smūgio numirt nereikėtų,
Nes iškėlė ugnies kalaviją
Horizonte auksinė kometa.

Tyliai gieda liūdėjimo rūmuos
Seno ilgesio jaunos undinės,
Ir srovena giesmės nemarumas,
Ir esu kaip žvaigždė begalinis.

Liūdesys

Liūdesys

Kai liūdesys apima tave,
Pagalvok – gal kas nors įvyko ne to,
Lėtai,
Lėtai užmerk akis
Ir paklausyk kaip plaka tavo širdis.

Nusiramink,
Juk tai tik liūdesys,
Jis praeis, –
Kaip praeina metai,
Jis praplauks, –
Kaip debesys praplaukia.

Visiem, –
Visiem juk šitaip būna,
Ne kartą, –
Ir ne du,
Galvok, –
Galvok, jog viskas tik į gerą
Ir blogos mintys, greit išplauks.

Liūdesio balsai

Liūdesio balsai

Kodėl tu vėl liūdnus eilėraščius rašai
Kodėl ir vėl tave aplanko liūdesio balsai
Kiek dar ilgai girdėsi ir matysi tai
Kas jau seniai išėjo “Ten” ir nebegrįš čionai..

Kiek dar ilgai tu vienas verksi tamsoje
Ir kiek ilgai tau naktimis sapnuosis tie sapnai
Pilki, juodi, be saulės spindulių
Tokie, kurių sapnuoti niekam nelinkiu..

O gal per daug mes prašom iš tavęs
Juk tu tik mažas vaikas pasiklydęs naktyje
Kuris vis bando išsiaiškint tai
Kiek dar ilgai skaudės likimo kumščio palikti randai..

Bet kad ir kaip tamsu tau būtų naktimis
Pasistenk gyvent ramiai, taikoj su savo mintimis
Tikėk, kad vieną dieną pamatysi tu
Jog širdyje vėl gali tapti nebe taip tamsu..

2010 lapkritis
Ernestas

Jei tau bus liūdna

Jei tau bus liūdna

Jei tau bus liūdna,
Aš tave pasveikinsiu su vasara –
Galėsi džiaugtis pievų gėlėmis,
Naktį – Mėnulio pasaka.

Jei tau bus liūdna,
Aš tave pasveikinsiu su rudeniu –
Galėsi džiaugtis išskrendančiais paukščiais
Ir šiltu vėjo ūžesiu.

Jei tau bus liūdna,
Aš tave pasveikinsiu su žiema –
Galėsi džiaugtis snaigėmis puriom
Ir papuošta egle.

Jei tau bus liūdna,
Aš tave pasveikinsiu su pavasariu –
Galėsi džiaugtis saulės spinduliais
Ir vėl upeliuku čiurlenančiu.

2006 06 18
CoCa_Cola

Liūdesys

Liūdesys

Kartais aš myliu gėlę,
Ir vis tikiu ja tarsi fėja,
Ji kalbės kol nuvys,
Kartais aš vėl laukiu kol ji pražys.

Nekenčiu aš tik tai vėjo,
Kam jo laukti, gal išėjo?
Kai jo reikia nebėra,
Atsiranda tik tyla.

Kartais jis būna švelnus,
Šnara barsto jis pūkus.
Ir paklausia ko liudžiu,
Bet aš nieko negeidžiu.

2007 06 22
LKTM0427

Tik liūdesys

Tik liūdesys

Jau nebeskrenda
Nakties drugiai
Į apgaulingą
Mūsų širdžių šviesą,
Aistra – jau žarija užgęsusi
Rūstybėj pelenų,
Seniai jau paslėpėm žodžius
Širdim žymėtus,
Ir tik labai retai,
Kokį švelnesnį,
Viens kitam paskolinam,
O sielų dykumos nealpsta
Meilės troškuliais…
Tik liūdesys
Rudens gėlės nuvytusios
Šiandieną nusileido
Ant širdies.