Verkė pačios ašaros –
Tekėjo į dangų.
O ne liūdnos vasaros
Laukė linksmesnių dienų.
Ne sūrios. Saldžios.
Žaidė be žaislų.
Tiesiog verkti norėjos,
Negailėjant dienų…
Parodė lietus virš liepos,
Kad negaila vandenų:
Lašų, purslų be vagos;
Išlieti jūras virš krantų.
Parodė draugui – vakar dienos,
Virpėti, gražėti – be dienų.
Tyrai gražios mūsų sielos
Ant žemės vaikštančių angelų.
Tiesiog verkti norėjos,
Negailėjant dienų.
Verkė pačios ašaros –
Vandeniu saldžiu angelų.