Kaip kvepia laimė?

Kaip kvepia laimė?

Kaip kvepia laimė? Tikrai, kaip gi kvepia?
Ar jos kvapą savyje jaučiau?
Laimės žodis platus ir tikriausia jis slepia
Ne tą patį – ką man, tą ir tau.

Vaikystėj, menu, laimė pienu kvepėjo
Ir duona, namuose mamos iškepta.
Laimės kvapą Kalėdų eglutė turėjo,
Sesės rankom žaislais papuošta.

Iš tada dar žinau – laimė dviračiu kvepia.
Kvepia vairas, grandinė, netgi ratų guma.
Kai naują mini, kaip jis lekia, kaip skrieja….
Sukos laime ir vėju apsvaigusi mano galva.

Kaupės metai, kaupės laimės kvapai, naujos spalvos
Vertė širdį spurdėti ir šaukt – kaip gražu!
Baltos ievos, žalioj pievoj ramunių pražydusios galvos
Ir šviesi garbanėlė prie skruostų rausvų.

Laimei vedant, ant rankų žiedeliai suspindo,
Geso saulė ir brėško per anksti vis aušra,
Dviejų balsą lyg šauksmą sūnaitėlis išgirdo
Ir sušvito namai naujos laimės šviesa.

……………………………………………….

Laimė kvepia viskuo, netgi rudeniu kartais,
Jeigu tau jis auksinis, dar šiltas, ryškus,
O metai ne juodvarniais prietemoj vartos,
Bet sklando balandžiais aukštai, kur dangus.

Laimė

Laimė

senu dangum, neišraižytais
dar debesimis,
girdžiu – šlama
basakojis (anti)siluetas.

nei atviras, nei uždaras,
nei nesueinantis – sueinantis,
ar vientisas, gal atskiras,
tik kontūrai išnykstantys,

ir vėl subėgantys kartu.
aš nežinau – matau ar
man vaidenas ryškūs –
blankūs – permatomi…

nejaugi taip atrodo laimė –
brendanti pūkiniu dangumi ir
vėlei nykstanti tiesiogiai
mumyse, akis apgaunanti?

užsislėpusi ir svetima,
tokia tamsi, jog, rodos,
negali šviesioj išvyst jos,
o staiga tamsoj ji sužiba.

laiminga(s).!

2009-10-20

Žaibų milijonas

Mano Mažytė Laimė

Mano Mažytė Laimė

Tu – mano laimė, tu mano viltis.
Tu mano gyvenimas, džiaugsmas ir paslaptis.
Tu mano saulės spindulys
Ankstyvą rytą,
Tu ta žvaigždė,
Kuri danguj nušvinta…
Tu – mano rytmečio rasa,
Tu mano vasaros šiluma.
Tu mano pavasario žiedas,
Tu mano rudenio lietus – žvaigždėtas dangus,
Tu mano sniegas žvarbią žiemą…
Tu mano sapnas tamsią, tylią naktį.
Tu manasis gėlės žiedas,
Tu tas žmogus, kurį labai myliu.
Tu mano meilė,
Tu mano pasaulis…
Tu mano angelas ir mano žmogus.
Myliu žalsvas – pavasarines Tavas akis,
Myliu žvaigždėtąjį dangų, Tavas mintis…
Šiame mažame pasaulyje meldžiu aš
Žvaigzdžių, kad jos man atneštų gražiausių sapnų.
Juose pabūčiau Tavam glėbyje,
Užgęstų ilgesingo nerimo gija.

2009-05-03

Vynuoge

Laimės kaina

Laimės kaina

Aš atėjau apglėbt pasaulio
Aš atėjau tavęs pamiršt.
Aš atėjau pagarbint saulės.
Aš atėjau, nusprendus nebegrįžt.

Taip lemta buvo man iš anksto,
Taip jau turėjo būti šimtuskart.
Tik dar nebuvo mano karsto,
Tik nieks nesiruošė manęs pakart.

Aš jau regėjau tai sapne,
Bet man regėjos tik palaima.
Džiugiai nužudėt jūs mane,
Tokia man buvo laimės kaina.

2008 10 07
Eovyna

Laimės paukštis

Laimės paukštis

Kur mano gimtinė, kur mano namai,
Ten laimė gyvena, ten upės, kalnai.
Ten jūra žydroji ir žydras dangus:
Gyvena ten paukštis, jo vardas gražus.

Gal tai bus ir keista, bet viskas tiesa.
Jis skrenda per lietų, per audrą nakčia.
Išgirdęs tu bildesį, jo nestebėk,
Vis tiek nematysi, nors eik ir žiūrėk.

Šis paukštis todėl taip vadinas- tiesa,
Kad skrenda visur, kur jo laukia slapčia.
Jo laukia pasaulis, jo laukia vaikai,
Jie laukia tikrovės- pabodo sapnai.

Tai paukšti mielasis, atskrisk pas mane,
Į dangų iškelki, svaiginki mane.
O jeigu galėsi- sparnus užaugink,
O jeigu reikės- nuo priešų apgink…

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Laimės akimirkos

Laimės akimirkos

Sugrįžk akimirka laiminga,
Prabėgusių dienų.
Atnešk tą džiaugsmą stebuklingą,
Kurį patyriau iš draugų.

Gyvenimo prasmės neradus,
Sustoju ties vilties slenksčiu.
Draugų arčiau labai norėtųs,
Deja, lėtai juos prarandu…

Sapnuoju džiaugsmą, gėrį, meilę,
Bičiulių šypsenas giedrias.
Bet kaipgi man susigrąžinti
Taip greit prabėgusias dienas?

3dhr klasė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Laimė

Laimė

Galvoju apie laimę,
Apie jaukius namus,
Ir viskas susimaišo
Lyg lytų ten lietus.

Sušvinta žiburėlis
Šešėlyje lašų,
Ir viskam sumirgėjus
Man daros neramu.

Lietus smarkiau vis lyja
Ir saulė nepakyla,
Mano mintis praryja
Ir trukdo man mąstyt.

7 klasė
Šeduvos vidurinė m-la
Radviliškio rajonas

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2002”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui