Kaip kvepia laimė? Tikrai, kaip gi kvepia?
Ar jos kvapą savyje jaučiau?
Laimės žodis platus ir tikriausia jis slepia
Ne tą patį – ką man, tą ir tau.

Vaikystėj, menu, laimė pienu kvepėjo
Ir duona, namuose mamos iškepta.
Laimės kvapą Kalėdų eglutė turėjo,
Sesės rankom žaislais papuošta.

Iš tada dar žinau – laimė dviračiu kvepia.
Kvepia vairas, grandinė, netgi ratų guma.
Kai naują mini, kaip jis lekia, kaip skrieja….
Sukos laime ir vėju apsvaigusi mano galva.

Kaupės metai, kaupės laimės kvapai, naujos spalvos
Vertė širdį spurdėti ir šaukt – kaip gražu!
Baltos ievos, žalioj pievoj ramunių pražydusios galvos
Ir šviesi garbanėlė prie skruostų rausvų.

Laimei vedant, ant rankų žiedeliai suspindo,
Geso saulė ir brėško per anksti vis aušra,
Dviejų balsą lyg šauksmą sūnaitėlis išgirdo
Ir sušvito namai naujos laimės šviesa.

……………………………………………….

Laimė kvepia viskuo, netgi rudeniu kartais,
Jeigu tau jis auksinis, dar šiltas, ryškus,
O metai ne juodvarniais prietemoj vartos,
Bet sklando balandžiais aukštai, kur dangus.