Diena

Svajonių rytdiena

Na, pripilkite taurę sklidiną
Rausvaskarių klevų kerėjimo!
Ją išgersiu už svaigią rytdieną
Taip… ilgokai į ją juk ėjome.

Nepaliksiu, ne! Anei lašyčio!
Šermukšninio – pačio aitriausio.
Dar gi – audinio vienanyčio,
Slėpinių labirintuose krausiu

Kalendoriaus lapus kaip vabalas,
Kurs po grūdą tempia iš tolo.
Gal paklius gerėlesnis gabalas
Tų dienų nušienauto atolo?..

Juo apklosiu vėjus kur bastosi
Ei, – pripilkite taurę sklidiną!
Kol vynu dar kvepia agrastuose –
Švęskim savo svajonių rytdieną…

2011 Rietavas

Mano diena!

Kiek darbelių, kiek darbų –
Kiaurą dieną aš plušu.
Reikia namų darbus ruošti
Ir eilėraštį išmokti.
Apsiavus batukus
Aš nueisiu pas draugus.

tik nesakyk – gyventi privalau!
nušviesk vėl mano naktį, vizija
šventa.
kur mylimojo akys vėl šypsosis,
kur laimės amžinoji valanda…
sustokite akimirkos, palikit aidą
žodžių kartą ištartų.
dešimtmečių paklodės juodos,
o aš tavim vis gyvenu… kodėl
už ką? nežino niekas, nepaguos
jau vis gilėjanti šaltų kapų tyla.
lauktoji vizija, pabūki man malda
– – –
tik nieko nekalbėk.

Nuolatinė diena iš mitybos išausta…

– – – – Nuolatinė diena iš
mitybos išausta:

kiauliena
jautiena
jautiena
kiauliena…

– – – – nuolatinei dienai
Re minore
akordai:

lietus ir lietus, ir lietus toks,
kol lapkritis lyja,
ir lyja,
ir lapas ant lapo,
lietus vėl į lietų,
ir upėse
tvinsta
lietus
Re minor – – – –

– – – – Temsta, leidžiasi
S a u l ė, ar ne Dienai?..
visai kaip ir Nakčiai – Šviesa,
nuolatinei, brėkšt ima, ir
p a t e k a
vėl…

…Bilietai nuolatiniai,
rugpjūtyj bujojantys vešlumą žalią,
tie lapkričio driskiai – pažvelk gi,
jau greit plyšinės!..
tik pažvelk gi – beržų
pumpurai, jau
smaluoti…

Bilietai nuolatiniai – pažvelk, augalai jie…

o tik kurmiai – ar
turi vyzdžius?..

– – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – –

Teka, leidžias –
vyzdžiuos, kol negęsta – kol sukasi
Žemė, vis tai
Dienai išaušti, toji – Nakčiai,

pribarstytai
smaragdo
žvaigždžių – vis vyzdy,

kieno nors,
bet vyzdyj…

o va kurmiai,
turėjo vyzdžius – ar turės?..

Paskutinė vasaros diena

Paskutinė diena. Ar sugrįši dar kart vasarėle,
Lyg jaunystė manoji karšta,
Kai duris, visus langus plačiausiai atvėręs,
Alsavau tavimi net nakčia?

Galbūt skleidėsi gėlės per greitai,
Nesuspėdavau džiaugtis visom,
Akmenėliai prie slenksčio įkaitę,
Draudė žengti į lauką basom.

Nesuspėjau su tavim nubėgti
Išplukdyt žiemkentėlių žalių,
Vakarais paupy pasėdėti,
Paklausyti smukelių žiogų.

Na matai, tikras aš lėtapėdis,
Tad po metų atbėki ir vėl,
Septyntaškėm linksmom boružėlėm
Pievų žiedus lig vieno nuberk.

Ir atleiski, jei kartais netyčia,
Braukiant prakaitą sau nuo kaktos,
Per anksti nuskubėjau į gryčią
Paieškoti vietelės vėsios.

Gera buvo, kai tu glamonėjai,
Dosniai dovanas savo barstei,
Lietumi augti javui padėjai,
Saldžias uogas miške nokinai.

Kaukiant rudenio vėjui pastogėj,
Siautulingame šoky žiemos,
Vasarėle, atbuski svajonėj
Nors lašelį atsiųsk šilumos.

Vasaria diena

Susikuprinis raitasi takas.
Kas sumėta sliedus prie tvoros?
Škaradna i kytra toji lape
Pas vištas vėl*gi aina svečiuot.

Nor ilgam neužsnūs ty an lauru, –
Šalia dangčia jau plėšas šuva.
Jis vaidinimu ruošia jai žiauru –
Nasruose liks straina vuodega.

Popietiniai gaidžiai plėšia dainu.
Praterioja natas. – Painiava!
Nuk garsų, nuk navynų vėl* maina
Veida spalvu vasaria diena.

Viena diena

Tai buvo dar viena mano diena
Padengta melancholijos lapais,
Kai vėjas už lango ir lietūs
Sėjo ritmą į stogo skardas.
Neturėjau aš saujoj
Laisvų valandų ir minučių.
Jos visos iškrito – skurdžiausia suma.
Gaudžiau vėją palaukėj
Pro svetimus kambario langus…
Saulei šįryt pilka išeiginė –
Tyška lašai ant žaliojo denio
Ne parke, tik aikštėj, vidur miesto
Kur miega mašinos ir karksi sušlapusi varna.
Tą pilkąją dieną danguje priešais gatvę
Tykiai plaukia melancholijos lapai.
Paklydau. Ten ne aš. Vis kritau į vakaro gerklę.

Šiandienai

Neprašyk, kad išeičiau.
Ta lemtinga diena
Jau seniai įrašyta
Likimo lape.

Nieks,
Net aš nežinau
Ji – kada?..

Neprašyk
Niekada.

—

Netikėk,
Jei kada pasakysiu-
Pailsau…
Lėtas bus judesys.
Žvilgsnis ištęstas,
Juokas pritilęs…

Netikėk,
Kad pailsau.
Tai laukimo pritildyta,
Ta pati – nerami ir karšta,
Mano širdis.

—

Siela nežino skausmo.
Tik žada.

Gera diena

Šiandien viskas
Paprasta ir aišku,
Nes šiandien mano mintys
Spėja su manim kartu.
Mes tarsi draugės
Už rankučių susikibę vaikštom.
Nuo pat ankstyvo ryto
Viskas miela ir gražu.

O būna laikas,
Kada mintys tuščios, lėkštos
Ir vos vos velkas iš paskos,
Kaip tas benamis šuo.
Arba staiga, kaip išprotėję,
Ima bėgti.
Ir nežinai – sustos, palauks,
Sugrįš atgal,
Ar vėl paliks, išduos…

Šiandien – gera diena,
Nes mintys – tokios aiškios.
Ir mes kartu, kaip geros draugės,
Nuo pat ryto vaikštom!

Tą vasarvidžio dieną prieš lietų…

Išskridai. Tu seniai išskridai
Tą vasarvidžio dieną prieš lietų.
Tik, sakyk, ar tikrai suradai,
Kas tave dar labiau bemylėtų,

Nei vandens išsiilgę žiedai,
Kada pievos nuo karščio dejuoja?
Pasakyk, ar tikrai suradai
Kam tu būsi viena mylimoji,

Kam pažvelgus nukaista veidai
Ir akis tartum apgaubia rūkas?
Pasakyk, ar dėl to išskridai,
Kad giedra tiek daug laiko užtruko,

Kad suskeldėjo žemės pluta
Ir šaltiniai išdžiūvo, ir upės?
Aš girdžiu – tu sakai – nekalta,
Nes nuo saulės šešėlis parklupęs

Ant sausos ir besėklės žolės,
O pėdas kelio dulkės užpusto…
Ir tegul niekas taip nemylės,
Bet kaitroj netgi vėjas uždūsta.

…………………………………………….

Neradai, niekada neradai,
Kas tave dar labiau bemylėtų.
Išskridai, jau seniai išskridai
Tu vasarvidžio dieną prieš lietų…