Vakaras rimsta, nurimsta,
žiogai jau sušalo kojas,
už uždarytų durų – tylu…

Naktis slenka, sliūkina,
verčia viską inkognito,
ežerus traukia ledu…

Rytas aušta, rasoja,
braižo ilgas trajektorijas,
karšti bučiniai čia – tabu…

Diena kyla, aiškėja,
ir ant vaivorykštės kilimo
šoka jie tango abu…
…
Vakaras rimsta, aprimsta,
žiogai vėl miklina kojas,
bet tai jau nebesvarbu…