Dvejetų karalius

Dvejetų karalius

Kas čia vaipos, kraipos klasėj?
Kas išpynė kasą Stasei?
Kas per pamoką neklausė
Ir tik žvalgės lyg kaliausė?

Kas? Padauža Valius –
Dvejetų karalius.

Kas į kiemą iššokavo
Ir pirmoką pasigavo?
Kas pakišęs draugui koją,
Ki-ki-ki linksmai kvatoja?

Kas? Padauža Valius –
Dvejetų karalius.

Kas namie senelei sako:
– Pasitrauki man nuo tako?
– Mama, duokš greičiau pietus!
– Roma, nuvalyk batus!

Kas? Padauža Valius –
Dvejetų karalius.

O toliau jau patys žinot.
Kas penktojoj antrametis,
Kas raudojo, kas kriuksėjo
Šįmet pirmąją rugsėjo.

Ogi mūsų Valius –
Dvejetų karalius.

Mokykla vėl žieduos

Mokykla vėl žieduos

Pasibeldė į langą
Rudenėlio daina.
Atkeliavo į klasę
Vėl rugsėjo pirma.

Šypsos saulė nuo ryto.
Kiek akelių šviesių!
Lapų šventei prikrito,
Ranką draugui tiesiu.

Rudenėlis svečiuojas,
Šypsenėlės veiduos.
Mokykla vėl atgijo,
Mokykla vėl žieduos.

Penketukų ratelis

Penketukų ratelis

Daug mergaičių, daug berniukų
Prie šakoto klevo –
Lygiai tiek, kiek penketukų
Penktaklasiai gavo.

Penketuk, draugą suk
Iš abiejų pusių.
Dvejetuk, greitai spruk
Iš ratelio mūsų!

Ir, žiūrėkit, kas čia sukas
Vidury ratelio.
Tai Balys ir dvejetukas –
Geras draugas Balio.

Vai nesuko nieks baliuko –
Vaiko dvejetuko.
Tik pačiupo, vai pačiupo
Jį visi už kuodo.

Šen, mergaitės, šen, berniukai,
Prie šakoto klevo.
Ten visi, kas penketuką
Šiandien klasėj gavo.

Plunksna ir pieštukas

Plunksna ir pieštukas

Rašo plunksna ir pieštukas,
Vienas žodis, kitas – du.
O aš, vyras nedidukas,
Paskaitau juos be klaidų.

Plunksna rašo: – Kelkis rytą,
O pieštukas: – Netingėk.
Uždainavęs ramta drita
Mokyklėlėn greitai bėk.

Plunksna rašo: – Neškis plunksną,
O pieštukas: – Ir mane.
Ir rašyk smagus ir linksmas,
Nesėdėk kaip kamine.

Rašo plunksna ir pieštukas,
O su jais ir aš rašau –
Va, jau pirmas puslapiukas,
Paskaityt visus prašau.

Skaito mokytojas mūsų,
Skaito tėtis ir mamytė,
Katinėlis kraipo ūsą –
Jis nemoka dar skaityti.

Rugsėjo 1-oji

Rugsėjo 1-oji

Aš nuo šiolei esu jau pirmokė.
Kiek čia klasių, koridoriaus vaškas,
Kai eilėraštį naują jau moku,
Man pakvimpa lyg dedamas taškas.

Uniformos, penalai, drožtukai,
Plastilinas, knygos, klijai…
Kaip kuprinė mano nutuko,
Ar pakelti jos nebijai?

Mama, viską žinoti aš noriu
Apie skaičių šalį, pasaulį,
Ir atverst savo elementorių,
Tokį šviesų, kaip didelė saulė.

Rugsėjis

Rugsėjis

Po langais iš ryto
Obuolių prikrito.
Gelsta klevo lapas –
Rudenėli, labas!

Paskutinės gėlės
Liūdi vasarėlės.
Su rugsėju šnekas
Baltas smėlio takas.

O mažiesiems gera –
Sąsiuviniai šnara,
Šviečia pirmas lapas –
Mokyklėle, labas!

Vėl dilindi

Vėl dilindi

Visur vaikai…Koks grožis!
Voratinkliai ant klevo.
Kardelių spalvos, rožės-
Rugsėjis atkeliavo.

Dilindi! Vėl dilindi!
Mokyklose varpelis.
Rasos lašeliai spindi,
Prikritęs lapų kelias.

Vaikų balsai…Ir gėlės
Mokykloje ant stalo.
Dilindi! Vėl dilindi!-
Aidės širdy be galo…

Sveika, mokykla

Sveika, mokykla

Gėlėm sumirgėjo
Rugsėjo pirma,
Naujų mokslo metų
Pirmoji diena.

Mokyklos varpelis
Tuojau suskambės,
Į pirmąją klasę
Mane pasikvies.

Čia mano draugai,
Čia knygos ir juokas.
Sveika, mokykla,
Aš tavo pirmokas.

Sveikas, rudenėli

Sveikas, rudenėli

Ei, rudenėli, sveikas!
Apliek spalvom medžius!
Rugsėjį sveikint laikas,
Tart jam skirtus žodžius.

Varpeliai di dilindi!
Vėl sukvietė į būrį!
Vaikų akelės spindi-
Kiek žavesio jos turi.

Rašiau rugsėjui laišką
Ant gelsvo klevo lapo.
Kaip gaila! Nuo lietučio
Į rytą jis sušlapo.

Vėl naują parašysiu,
Belaukdama varpelio.
Visiems, ką susitiksiu,
Linkiu laimingo kelio.

Sveikinimas vaikeliui su rugsėjo pirmąja

Sveikinimas vaikeliui su rugsėjo pirmąja

Kažkas pabeldė į duris,
Kažkas miegot neleidžia…
Atmerkęs nuostaboj akis
Matai Rugsėjo veidą.

Pasipuošė ruduo fraku
Ir įmetė pro langą
Rugsėjo astrų sulytų,
Ištiesęs savo ranką.

Atėjo šventė į namus,
Pakvipo viskas knygom.
Rugsėjis su Tavim perpus
Užsiėmė dalybom.

Dalino rudenio lapus-
lapus baltųjų knygų.
Pavertęs rašalą lietum
Lydės Tave mokyklon.

N. Laukavičienė