Mokykla

  • Dvejetų karalius

    Kas čia vaipos, kraipos klasėj?
    Kas išpynė kasą Stasei?
    Kas per pamoką neklausė
    Ir tik žvalgės lyg kaliausė?

    Kas? Padauža Valius –
    Dvejetų karalius.

    Kas į kiemą iššokavo
    Ir pirmoką pasigavo?
    Kas pakišęs draugui koją,
    Ki-ki-ki linksmai kvatoja?

    Kas? Padauža Valius –
    Dvejetų karalius.

    Kas namie senelei sako:
    – Pasitrauki man nuo tako?
    – Mama, duokš greičiau pietus!
    – Roma, nuvalyk batus!

    Kas? Padauža Valius –
    Dvejetų karalius.

    O toliau jau patys žinot.
    Kas penktojoj antrametis,
    Kas raudojo, kas kriuksėjo
    Šįmet pirmąją rugsėjo.

    Ogi mūsų Valius –
    Dvejetų karalius.

  • Mokykla vėl žieduos

    Pasibeldė į langą
    Rudenėlio daina.
    Atkeliavo į klasę
    Vėl rugsėjo pirma.

    Šypsos saulė nuo ryto.
    Kiek akelių šviesių!
    Lapų šventei prikrito,
    Ranką draugui tiesiu.

    Rudenėlis svečiuojas,
    Šypsenėlės veiduos.
    Mokykla vėl atgijo,
    Mokykla vėl žieduos.

  • Penketukų ratelis

    Daug mergaičių, daug berniukų
    Prie šakoto klevo –
    Lygiai tiek, kiek penketukų
    Penktaklasiai gavo.

    Penketuk, draugą suk
    Iš abiejų pusių.
    Dvejetuk, greitai spruk
    Iš ratelio mūsų!

    Ir, žiūrėkit, kas čia sukas
    Vidury ratelio.
    Tai Balys ir dvejetukas –
    Geras draugas Balio.

    Vai nesuko nieks baliuko –
    Vaiko dvejetuko.
    Tik pačiupo, vai pačiupo
    Jį visi už kuodo.

    Šen, mergaitės, šen, berniukai,
    Prie šakoto klevo.
    Ten visi, kas penketuką
    Šiandien klasėj gavo.

  • Plunksna ir pieštukas

    Rašo plunksna ir pieštukas,
    Vienas žodis, kitas – du.
    O aš, vyras nedidukas,
    Paskaitau juos be klaidų.

    Plunksna rašo: – Kelkis rytą,
    O pieštukas: – Netingėk.
    Uždainavęs ramta drita
    Mokyklėlėn greitai bėk.

    Plunksna rašo: – Neškis plunksną,
    O pieštukas: – Ir mane.
    Ir rašyk smagus ir linksmas,
    Nesėdėk kaip kamine.

    Rašo plunksna ir pieštukas,
    O su jais ir aš rašau –
    Va, jau pirmas puslapiukas,
    Paskaityt visus prašau.

    Skaito mokytojas mūsų,
    Skaito tėtis ir mamytė,
    Katinėlis kraipo ūsą –
    Jis nemoka dar skaityti.

  • Rugsėjo 1-oji

    Aš nuo šiolei esu jau pirmokė.
    Kiek čia klasių, koridoriaus vaškas,
    Kai eilėraštį naują jau moku,
    Man pakvimpa lyg dedamas taškas.

    Uniformos, penalai, drožtukai,
    Plastilinas, knygos, klijai…
    Kaip kuprinė mano nutuko,
    Ar pakelti jos nebijai?

    Mama, viską žinoti aš noriu
    Apie skaičių šalį, pasaulį,
    Ir atverst savo elementorių,
    Tokį šviesų, kaip didelė saulė.

  • Rugsėjis

    Po langais iš ryto
    Obuolių prikrito.
    Gelsta klevo lapas –
    Rudenėli, labas!

    Paskutinės gėlės
    Liūdi vasarėlės.
    Su rugsėju šnekas
    Baltas smėlio takas.

    O mažiesiems gera –
    Sąsiuviniai šnara,
    Šviečia pirmas lapas –
    Mokyklėle, labas!

  • Vėl dilindi

    Visur vaikai…Koks grožis!
    Voratinkliai ant klevo.
    Kardelių spalvos, rožės-
    Rugsėjis atkeliavo.

    Dilindi! Vėl dilindi!
    Mokyklose varpelis.
    Rasos lašeliai spindi,
    Prikritęs lapų kelias.

    Vaikų balsai…Ir gėlės
    Mokykloje ant stalo.
    Dilindi! Vėl dilindi!-
    Aidės širdy be galo…

  • Sveika, mokykla

    Gėlėm sumirgėjo
    Rugsėjo pirma,
    Naujų mokslo metų
    Pirmoji diena.

    Mokyklos varpelis
    Tuojau suskambės,
    Į pirmąją klasę
    Mane pasikvies.

    Čia mano draugai,
    Čia knygos ir juokas.
    Sveika, mokykla,
    Aš tavo pirmokas.

  • Sveikas, rudenėli

    Ei, rudenėli, sveikas!
    Apliek spalvom medžius!
    Rugsėjį sveikint laikas,
    Tart jam skirtus žodžius.

    Varpeliai di dilindi!
    Vėl sukvietė į būrį!
    Vaikų akelės spindi-
    Kiek žavesio jos turi.

    Rašiau rugsėjui laišką
    Ant gelsvo klevo lapo.
    Kaip gaila! Nuo lietučio
    Į rytą jis sušlapo.

    Vėl naują parašysiu,
    Belaukdama varpelio.
    Visiems, ką susitiksiu,
    Linkiu laimingo kelio.

  • Nauja knyga

    Nauja knyga ant mano stalo,
    Nė karto neliesta, dar neskaityta,
    Lyg paslaptis liepsnose virpančio kristalo,
    Lyg tiltas permestas nueit į sielą kitą.

    Ką rasiu tavyje, kokius lobius vartysiu,
    Kuo širdį savąją pavargusią paguosiu?
    Gal į jaunystę žydinčią sparnais sugrįšiu,
    Gal baime, nerimu kankinančiu alsuosiu?

    Nesutelpa gyvenimas į vieną mažą širdį,
    Jis kartais per sunkus žmogaus pečiams,
    Likimą tartum žirgą vaikom, vyne girdom,
    Šuoliuoji, balną užsidėjęs sau pačiam.

    Prabėgusias dienas pakeičiam knygų tomais,
    Matuojam juos spaudos lankais, gausiais tiražais,
    Raminame save lyg sotūs miesto snobai –
    Atgimsim ten vaizdais, trapiais minčių miražais.

    O gal ir ne. Gal bus joje žmonijai brangios žinios,
    Lyg nesudegintų aukų puošnus altorius,
    Kuriam dėkingos liks laimingos ainių minios,
    Suradę atsaką į siekimus ir savo norus.

    Nauja knyga. Jaučiu joj virpesį, alsavimą, gyvybę,
    Suprantu kalbą, skirtą man, kai būsim vienu du,
    Kartu kvatosim, gal liūdėsim, mūšį pralaimėję tyliai,
    Lig paskutinio puslapio, mano atodūsio – gera gi tu.

  • Klasės užsidaro

    Eisit jau girdi?
    Klasės užsidaro. Paskutinį kartą paklausyk
    Toks labai pažystamas ir gera
    Tų senųjų naktų skambesys
    Eisiu jau žali klevai pasvirę
    Pakuždės prie vartų paslapčia
    Čia pirma svajojome mes gimę,
    Ir vieškeliai prasideda nuo čia.

    Gražiausi prisiminimai tie,
    Kurie gimsta mokyklos suole.

    Ir eglės vėl šlamės čia prie mokyklos
    O jų šešėliai dengs praėjusius metus
    Bus pamokos, skambės skambutis,
    Tik mūsų čia jau nebebus.

    Ir gerai, kad žmogus veržias, eina svajoja.
    Kartais juokias linksmai, kartais rymo tylus.
    Ir gerai, kad žmogus širdimi išmatuoja
    Savo džiaugsmą ir kančią, ir laimės kelius.

  • Mes išskrisim, kaip paukščiai

    Mes išeisim visi, tyliai duris užversim.
    Gal ištarsim „sudie” paskutinį, nebegrįšim daugiau.
    Vėjas plaukus taršys.
    Jie užneš tuos takus, kur išmynėm.
    Ir skambutis skardus, mus nešauks kas diena
    Mes išskrisim, kaip paukščiai, išmokę skraidyti.
    Gal sugrįšim dar čia, į klases tas tuščias
    Bet sugrįžę svečiais pasijusim…

    Nepamirški draugų Tu ir klasės
    Prisiminki mokyklos takus,
    Niekur nieko gražesnio nerasi
    Už mokyklinius savo metus.

    Noris šaukti, noris paukščiu skristi
    Noris virsti vėju ir daina.
    Netiesa, kad baigiasi jaunystė
    Amžina ji
    Girdit? Amžina

1 2 3