Svajonė

Svajonė

Laukiau Tavęs,
Ištiestom rankom į dangų žiūrėjau, mąsčiau – Kur gi Tu?
Svajojau, kad būsime mes visad dviese,
Mylėsim, tikėsim, svajosim kartu.
Tačiau tai svajonė graži,
O įdėja gražesnė-
Nuskriet pas Tave tarp žvaigzdžių…
Pabūti drauge, bučiuoti Tave,
Mylėti karštai ir apkabinti nakčia.

Svajonių laivais, meilės takais,
Kur būsim vieni…
Sudegsime meilės glėby…
Šiltomis mintimis, šešėliais mes būsim vieni…
Paliesti svaiginančių lūpų aistros.

Klausiau Tavęs, per degančią širdį klajojau,
Ieškojau Tavęs tarp žmonių.
Dainavom ir šokom, kvailiojom abu.
Tuojpat aš pabudus iš sapno svaigaus
Suvokiau, jog aš per tą degnčią širdį
Paskendau giliose svajose…

2010

Svajonės

Svajonės

Pasaulis didelis debysys,
Kartais slegis ilgesys.
Noriu vėją pasigauti,
Kartais noriu nusišauti.

Bet svajonės kaip sapnai,
suklaidina pranašai.
Tu svajoji ir tiki,
Kad mes būsim vėl maži.

Kai svajonių jau pakanka,
Tai prašai ištiesti ranka.
Nieks negirdi tų maldų,
Gal jiems gaila nevisų?

2007 06 22
LKTM0427

Svajonė

Svajonė

Paskendo jūroje sena mana svajonė…
Kas paskandino ją?
Ar aš? Ar tu?
Vėl neša vėjas veltui šią dejonę,
Juk neišgirs jos nieks –
Ji rūke sukasi ratu.

Svajojau aš turėti gyvą lėlę,
Kad ji atstotų man neesamus draugus.
Bet ošė bangos ir ledu pavirtę
Svajinės dužo į mažyčius šipulius.

Svajojau aš tave kada sutikti.
Sakei kad tai žinojai;
Sakei, kad mane kažkadatai sapnavai.
Bet vėjas pūtė, ir lietingą vieną dieną,
Galų gale ir tu, mielasai, mane palikai…

Svajonės dužo, skęsdamos ar neštos vėjo.
Dažnai verkiau, tačiau tikėjau aš,
Tikėjau su kaupu.
Visgi dangus išpildė vieną mano svają –
Dabar aš miegu amžinu miegu.

Sudužusios svajonės

Sudužusios svajonės

Būna liūdna, kai svajonės sudūžta,
Kažko artimo, mielo staiga netenki.
Metų vilkstinė traukia vienodai,
Tyliai ieškai kažko- nerandi…

Lyg beribėj erdvėj pasiklydęs klajoji
Ir nebus kam paguosti, net tada, kai skaudės.
Rodos visas pasaulis prieš tave atsistojo,
Ko beklaustum, prašytum, tačiau – patylės.

Taip linguoji, lyg medis draskomas vėjo,
O širdis nepajėgia džiaugsmo regėti.
Metų vilkstinė traukia į priekį vienodai,
Kelias eina trumpyn, nors sunku patikėti.

Svajonės su saule kyla

Svajonės su saule kyla

Tylus dangus,
beribėje erdvėje save regi,
tavo svajonės su saule kyla
tu tyloje miegi…

Sapnas lyg amžinybė,
pasaulis tikras su tikrovės riba,
spalva raudona akyse spindi,
lyg širdies jausmų gama…

Meilė dabar lyg tyli,
amžinu jausmu tu bundi,
pasaulis tikroviškai svajingas,
o tu prasmingai tyli…

Išlaisvins svajones,
jausmas erdvės,
galimybe jausti daugiau nei tylėti,
dovanos pasaulis širdies…

Svajonės

Svajonės

Aš sukūriau dangų
Aš sukūriau žvaigždes
Aš sukūriau pasaulį
Aš sukūriau marias
Aš sukūriau viską
Ko tik trokšta mana širdis

Aš svajoju sugaut debesėlį
Aš svajoju atrast angelėlį
Aš svajoju nuskint dobilėlį
Gal jame rasiu džiaugsmo gabalėlį

Užauginau aš medelį
Atskrido ant jo paukštelis
Ir nutūpė ant medžio šakelės
Šakelė lingavo
Paukštelis siūbavo
Ir nuskrido jis nuo jos

Neklaužados svajonės

Neklaužados svajonės

Ir taip kaskart, kai vakaras ateina,
Suvirpa miegantys jausmai,
Atsiveria iliuzijų buveinė,
Pabyra svajos nelauktai.

Atgal po vieną jas renku –
Neklaužados, – baruosi,
Išlįsti jums nėra saugu,
Verčiau jau likite namuose!

Jos netiki manim, ranka numoja,
Tik lekia, skuodžia, bėga…
Mažais pirščiukais pamojuoja,
Ir nebelieka nieko.

Nubėgo, nulėkė, neliko…
Žinau, – jos nebegrįš –
Suduš kur nors dėl kokio nieko,
Arba kas nors jas, vargšeles, sutryps.

Sudie, sudie, mano svajonės,
Laimingai jums ir su Dievu!
Be jūsų liko tiktai abejonės,
Su kuriomis kasvakar užmiegu…

Svajonės

Svajonės

Kai tamsi naktis tave užplūsta,
Kai kažko trokšti, bet nieko padaryti negali..
Kai visos tos svajonės į šukes sudūžta,
Ir tiktai vieno tu tada geidi..

Norėtum, kad sugrįžtų laikas,
Tie seni ir prarasti jausmai..
Norėtum, kad vėl kaip mažas vaikas
Įsimylėjus jaustumeis keistai..

Kažkodėl ir vėl prisiminiau tave,
Ir vėl užplūdo tos svajonės, tie geismai
Aš dabar norėčiau tik prisiglaust šalia
Ir prisiminti, kokie seni geri laikai!..

Kaip gera pagalvojus, kad kažkada taip bus,
Kad atsisėsi Tu šalia, paglostysi man plaukus,
Kad mieli žodžiai pilsis kaip lietus,
O aš nutilsiu.. žodžio „Myliu“ nesulaukus..

M. T. 2005 05 19

Šviesios svajonės

Šviesios svajonės

Šviesios svajonės,
už nuotaikos vanilinių debesų krištolinė saulė,
ir jos širdyje mano jausmai,
pasaulis tarsi muzika skaidri,
akimirka sustabdyta,
ar tu manimi tiki…

Skausmas, tyla, svajonės ir ledo jausmai,
pianinas groja ryškią muziką,
kurią visa širdimi, tarsi siela girdi,
o pasaulis lyg tolima svajonė,
tu tai aiškiai jauti…

Mano idėja,
noras sukurti viziją,
kur jausmai turėtų trukti amžinybę,
tu joje šypsaisi ir verki,
o pianinas groja jau saulės spalva,
juk tu jauti…

Ramios svajonės tyloje

Ramios svajonės tyloje

Vėjas tolimu dangumi nuskries per sidabro laukus,
sparnus beribės laisvės vėl išskleisim,
Pasieksim veidrodinio vandenyno šviesa,
tolumoje sklindančius krantus…

O erdvėje kris pūkines, šaltos snaigės,
jos apgaubs tarsi sapne,
Nesinorės grįžti į realybės naktį,
paskęs ramios svajonės tyloje…

Suprasim kodėl lietūs būna vėsumoje gaivūs,
kodėl sidabro sapnai toliau nei mėlynas dangus,
Kodėl švelniai užsimerkus akimis tylėti,
svajingai jausmas nuostabus…