Svajonės

  • Svajonė

    Laukiau Tavęs,
    Ištiestom rankom į dangų žiūrėjau, mąsčiau – Kur gi Tu?
    Svajojau, kad būsime mes visad dviese,
    Mylėsim, tikėsim, svajosim kartu.
    Tačiau tai svajonė graži,
    O įdėja gražesnė-
    Nuskriet pas Tave tarp žvaigzdžių…
    Pabūti drauge, bučiuoti Tave,
    Mylėti karštai ir apkabinti nakčia.

    Svajonių laivais, meilės takais,
    Kur būsim vieni…
    Sudegsime meilės glėby…
    Šiltomis mintimis, šešėliais mes būsim vieni…
    Paliesti svaiginančių lūpų aistros.

    Klausiau Tavęs, per degančią širdį klajojau,
    Ieškojau Tavęs tarp žmonių.
    Dainavom ir šokom, kvailiojom abu.
    Tuojpat aš pabudus iš sapno svaigaus
    Suvokiau, jog aš per tą degnčią širdį
    Paskendau giliose svajose…

    2010

  • Svajonės

    Pasaulis didelis debysys,
    Kartais slegis ilgesys.
    Noriu vėją pasigauti,
    Kartais noriu nusišauti.

    Bet svajonės kaip sapnai,
    suklaidina pranašai.
    Tu svajoji ir tiki,
    Kad mes būsim vėl maži.

    Kai svajonių jau pakanka,
    Tai prašai ištiesti ranka.
    Nieks negirdi tų maldų,
    Gal jiems gaila nevisų?

    2007 06 22
    LKTM0427

  • Svajonė

    Paskendo jūroje sena mana svajonė…
    Kas paskandino ją?
    Ar aš? Ar tu?
    Vėl neša vėjas veltui šią dejonę,
    Juk neišgirs jos nieks –
    Ji rūke sukasi ratu.

    Svajojau aš turėti gyvą lėlę,
    Kad ji atstotų man neesamus draugus.
    Bet ošė bangos ir ledu pavirtę
    Svajinės dužo į mažyčius šipulius.

    Svajojau aš tave kada sutikti.
    Sakei kad tai žinojai;
    Sakei, kad mane kažkadatai sapnavai.
    Bet vėjas pūtė, ir lietingą vieną dieną,
    Galų gale ir tu, mielasai, mane palikai…

    Svajonės dužo, skęsdamos ar neštos vėjo.
    Dažnai verkiau, tačiau tikėjau aš,
    Tikėjau su kaupu.
    Visgi dangus išpildė vieną mano svają –
    Dabar aš miegu amžinu miegu.

  • Šviesios svajonės

    Šviesios svajonės,
    už nuotaikos vanilinių debesų krištolinė saulė,
    ir jos širdyje mano jausmai,
    pasaulis tarsi muzika skaidri,
    akimirka sustabdyta,
    ar tu manimi tiki…

    Skausmas, tyla, svajonės ir ledo jausmai,
    pianinas groja ryškią muziką,
    kurią visa širdimi, tarsi siela girdi,
    o pasaulis lyg tolima svajonė,
    tu tai aiškiai jauti…

    Mano idėja,
    noras sukurti viziją,
    kur jausmai turėtų trukti amžinybę,
    tu joje šypsaisi ir verki,
    o pianinas groja jau saulės spalva,
    juk tu jauti…

  • Ramios svajonės tyloje

    Vėjas tolimu dangumi nuskries per sidabro laukus,
    sparnus beribės laisvės vėl išskleisim,
    Pasieksim veidrodinio vandenyno šviesa,
    tolumoje sklindančius krantus…

    O erdvėje kris pūkines, šaltos snaigės,
    jos apgaubs tarsi sapne,
    Nesinorės grįžti į realybės naktį,
    paskęs ramios svajonės tyloje…

    Suprasim kodėl lietūs būna vėsumoje gaivūs,
    kodėl sidabro sapnai toliau nei mėlynas dangus,
    Kodėl švelniai užsimerkus akimis tylėti,
    svajingai jausmas nuostabus…

  • Sudužusios svajonės

    Būna liūdna, kai svajonės sudūžta,
    Kažko artimo, mielo staiga netenki.
    Metų vilkstinė traukia vienodai,
    Tyliai ieškai kažko- nerandi…

    Lyg beribėj erdvėj pasiklydęs klajoji
    Ir nebus kam paguosti, net tada, kai skaudės.
    Rodos visas pasaulis prieš tave atsistojo,
    Ko beklaustum, prašytum, tačiau – patylės.

    Taip linguoji, lyg medis draskomas vėjo,
    O širdis nepajėgia džiaugsmo regėti.
    Metų vilkstinė traukia į priekį vienodai,
    Kelias eina trumpyn, nors sunku patikėti.

  • Svajonės su saule kyla

    Tylus dangus,
    beribėje erdvėje save regi,
    tavo svajonės su saule kyla
    tu tyloje miegi…

    Sapnas lyg amžinybė,
    pasaulis tikras su tikrovės riba,
    spalva raudona akyse spindi,
    lyg širdies jausmų gama…

    Meilė dabar lyg tyli,
    amžinu jausmu tu bundi,
    pasaulis tikroviškai svajingas,
    o tu prasmingai tyli…

    Išlaisvins svajones,
    jausmas erdvės,
    galimybe jausti daugiau nei tylėti,
    dovanos pasaulis širdies…

  • Svajonės

    Aš sukūriau dangų
    Aš sukūriau žvaigždes
    Aš sukūriau pasaulį
    Aš sukūriau marias
    Aš sukūriau viską
    Ko tik trokšta mana širdis

    Aš svajoju sugaut debesėlį
    Aš svajoju atrast angelėlį
    Aš svajoju nuskint dobilėlį
    Gal jame rasiu džiaugsmo gabalėlį

    Užauginau aš medelį
    Atskrido ant jo paukštelis
    Ir nutūpė ant medžio šakelės
    Šakelė lingavo
    Paukštelis siūbavo
    Ir nuskrido jis nuo jos

  • Neklaužados svajonės

    Ir taip kaskart, kai vakaras ateina,
    Suvirpa miegantys jausmai,
    Atsiveria iliuzijų buveinė,
    Pabyra svajos nelauktai.

    Atgal po vieną jas renku –
    Neklaužados, – baruosi,
    Išlįsti jums nėra saugu,
    Verčiau jau likite namuose!

    Jos netiki manim, ranka numoja,
    Tik lekia, skuodžia, bėga…
    Mažais pirščiukais pamojuoja,
    Ir nebelieka nieko.

    Nubėgo, nulėkė, neliko…
    Žinau, – jos nebegrįš –
    Suduš kur nors dėl kokio nieko,
    Arba kas nors jas, vargšeles, sutryps.

    Sudie, sudie, mano svajonės,
    Laimingai jums ir su Dievu!
    Be jūsų liko tiktai abejonės,
    Su kuriomis kasvakar užmiegu…

  • Svajonės

    Kai tamsi naktis tave užplūsta,
    Kai kažko trokšti, bet nieko padaryti negali..
    Kai visos tos svajonės į šukes sudūžta,
    Ir tiktai vieno tu tada geidi..

    Norėtum, kad sugrįžtų laikas,
    Tie seni ir prarasti jausmai..
    Norėtum, kad vėl kaip mažas vaikas
    Įsimylėjus jaustumeis keistai..

    Kažkodėl ir vėl prisiminiau tave,
    Ir vėl užplūdo tos svajonės, tie geismai
    Aš dabar norėčiau tik prisiglaust šalia
    Ir prisiminti, kokie seni geri laikai!..

    Kaip gera pagalvojus, kad kažkada taip bus,
    Kad atsisėsi Tu šalia, paglostysi man plaukus,
    Kad mieli žodžiai pilsis kaip lietus,
    O aš nutilsiu.. žodžio „Myliu“ nesulaukus..

    M. T. 2005 05 19

  • Svajoklis

    Mažas žmogus – didžiulės svajonės.
    Jos kelia mane kasdien virš tikrovės.
    Bet jei netikėtai vėtra praūžtų, –
    Visos svajonės į šukes sudužtų.

    Mano troškimai… Jų visų negaliu suskaičiuoti.
    O suaugę tik šypsos: ,,Fantazuoti nustoki.
    Tai vaikiški norai, mažuti žmogau,
    Pažvelk į žvaigždes – svajonės aukščiau ! “

    Žiūriu į žvaigždyną ir tyliai mąstau:
    ,,Kaip atrodo svajonės, kodėl nematau? “
    Nors sparnų neturiu, bet skrendu vis aukščiau.
    Aš su savo svajonėm po dangų dairaus.

    Didžiausi troškimai sudužti negali,
    Nors kasdien man kartoja: ,,Žinoki, vaikeli, –
    Ne visos svajonės pavirsta tikrove. “
    Ir vėl aš svarstau – tai kodėl mes svajojam? “

    6b klasė

    Jaunųjų respublikos kūrėjų
    “Poezijos rudenėlis 2001”,
    skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

  • Svajonė

    Kartą aš ilgai svajojau.
    Po tankius miškus klajojau…
    Pamačiau geltoną namą,
    Saldaininę natų gamą.
    Man patiko taip svajoti-
    Sugalvojau paskrajoti!
    Štai ir debesis pūkuotas…
    O vanduo koksai banguotas!..
    Ak, kaip gera pasvajoti,
    Nors trumpai kur nors klajoti.…

    6b klasė

    Jaunųjų respublikos kūrėjų
    “Poezijos rudenėlis 2001”,
    skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

1 2