Stovėjau aš tada prie lango…
Mintim bėgiojau žvaigždėmis…
Bet mano akys vis kažko nerado-
Bedugnėj švietė pilnatis.
O aš norėjau tik lašo tylos,
Pasinert į nakties begalybę,
Tik išgerti kantrybės sulos,
Ir delnuose surasti ramybę.
DOVILĖ VISOCKAITĖ, 1d
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Naktis, banguoja ežeras žilais plaukais,
Prie liūdno beržo valtis palikta.
Ir mes abu, nušvitusiais veidais
Nuo laužo, žiūrinčio į mus liepsna.
O mes abu taip laukėm šios tylos,
Šios tirpstančios nakties kvapų…
Šio vakaro, šiltai banguojančios vėsos-
Mes laukėm laiko, kai pabūsime kartu.
Tai mūsų ežeras, ir mūsų gulbės baltos.
Ir mūsų nendrė, šlamanti vis mūsų vėjo genama.
Tai mūsų pievos ir laukai, ir mūsų valtis,
Ir mūsų ši tyli tyli tamsa.
9d klasė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Aš lyg pašautas paukštis krentu,
Netenku švelnių savųjų sparnų.
Ir vėl pasineriu į spalvotas svajas…
Kas dabar mažytę viltį atneš?
Rožinių sapnų daugiau nesuprantu,
Pasiilgstu baltų pūkinių debesų…
Vėl svajonės į saulę neša,
Ir vėl lietus ant veido laša.
Nešauk į mane, nereikia,
Pabūk protingas, mano laike,
Grąžink greičiau mano sparnus,
Juk aš – paukštis, aš – dangus.
1k klasė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Aš svajosiu svajosiu svajosiu
Ir bandysiu mintis sėt tyras;
Aš dainuosiu dainuosiu dainuosiu
Apie meilę ir jos svajones!
Ir tikėsiu, kaip tiki tik vaikas
Išsipildymų naktį šventai,
Kad ateina stebuklų man laikas,
Prieš tikrovę nublanksta sapnai.
Nebandykit manęs įkalbėti
Leistis žemėn ir vaikščiot tvirtai.
Gal geriau pabandykit tikėti:
Rojus – čia, o jame -angelai!
Juk tai mes stebuklus sunaikinam
Ir vaikus mokom būt realiais…
Mažučius kaip save paskandinam,
Svajones jų pakeičiam žaislais…
Saulė čia, tik ją rūkas uždengęs
Mūsų rūpesčių, norų paikų.
Kraupūs debesys priekaištų tvenkias:
Neapsaugom savęs nei kitų…
O tiesa – ji šalia, tik pažvelki,
Žvelk ne proto – širdies akimis!
Jąją meilės šaltiniui atverki,
Nusiprausk gaiviomis vilnimis.
Leiski skausmui nubėgt nugarmėti,
O širdelei – sušilt ir išgyt.
Na ir kaip? Ar bandysi tikėti,
Kad gali ne vien eit – kad gali ir skraidyt?…
Loreta
Skambėk, mintie, užgimus, išsvajota:
Jau išsipildymas šalia, visai šalia.
Juk ir pavasaris išaušta nesapnuotas,
Kai švyti siela meile nemaria!
Kaip rūkas abejonės išsisklaido,
Išgirdę maldą virpant širdyje,
Ji liūdesį ir netikėjimą išbaido
Ir ‘tebūnie!’ jau drąsiai liejas erdvėje.
Loreta
O štai ir rūmas,
Kalnai didžiuliai.
Tai ji, Svajonių sala.
Ten mano bus namai.
Svajonių saloj gėlės žydi,
Upė teka lankoje,
Žalia žolė pabudus
Labas rytas man sako.
Pilis didžiulė,
Vandenynų apsupta,
Ir miestas šis
Tik man, tik man vienai.
Svajonių salos
Niekas daugiau nežino.
Niekada nesužinos,
Nes ji – legenda vandenų.
Bet ateis metas
Salą Svajonių palikti,
Žydintį sodą
Ir pasakų pilį.
Prienų ,,Ąžuolo” vidurinė mokykla
Prienų rajonas
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Mano svajonė būti poete.
Kaip pasiekti to? Nežinote?
Mokysiuos labai gerai,
Gal ir išsipildys nelauktai.
Mėgstu aš mintis dėlioti,
Todėl ir poete norėčiau būti.
Šitas pomėgis man patinka,
Bet ne visiems jis tinka.
Poete būti sunku labai,
Bet tik norėk ir išsipildys tikrai.
Gal šis pomėgis tau ir nepatinka?
Tad išsirink, kas tau tinka!
5c klasė
Šeduvos vidurinė m-la
Radviliškio rajonas
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2002”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Norėčiau pakilti į dangų,
Pavirsti žuvėdra balta.
Skrajoti virš jūros marių,
Ir džiaugtis laisve gražia.
Norėčiau pavirsti į saulę,
Ir džiaugtis kiekvienu medžiu.
Norėčiau pavirsti į dangų
Ir būti virš jūros gelmių.
Norėčiau pavirsti į vėją,
Ir lėkti, lėkti tolyn.
Norėčiau bent vieną dieną,
Pabūti geru žmogumi.
Ih klasė
„Žemaičio” gimnazija
Raseinių rajonas
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2002”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui