Aš lyg pašautas paukštis krentu,
Netenku švelnių savųjų sparnų.
Ir vėl pasineriu į spalvotas svajas...
Kas dabar mažytę viltį atneš?
Rožinių sapnų daugiau nesuprantu,
Pasiilgstu baltų pūkinių debesų...
Vėl svajonės į saulę neša,
Ir vėl lietus ant veido laša.
Nešauk į mane, nereikia,
Pabūk protingas, mano laike,
Grąžink greičiau mano sparnus,
Juk aš - paukštis, aš - dangus.
1k klasė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui