Ties pasenusia, nerege kūdra,
Kur pavasaris linksta beržais,
Rytas juokias akim perlamutro,
Naiviais akvarelės dažais.
Karalystėj naujagimio vėjo
Žaidžia lapais krūmokšniai jauni,
Ir aušrinė mazgoti pradėjo
Aukso kojas aklam vandeny.
Atrieda rytas traukiniais nerimstančiais,
Jo žvilgiai spindi bėgių geležim.
Dangus ir miškas ir peronas gimsta čia,
Kur buvo vien tik tamsuma graži.
Iš nebuvimo, iš nakties, iš nerimo
Išėmęs mėto tolius ir medžius.
Pajutę spindulius, į pievą beriamus,
Pravirksta rasos, kad reikės nudžiūt.
Stoty budėtojas bučiuoja sužadėtinę
(Sapne, po laikrodžiu, kurs rodo tris po keturių).
Ant stalo juokiasi saldainis mėtinis,
Ir Morse mirksi mirgančiu variu.
Ant žydro stiebo rytas kelia inkilą,
Raudoną dėmę tarp žalių beržų.
Du žvirbliai pešasi ant geležinkelio
Dėl saujos saulės avižų.
Upelio šonus spaudžia miško replės,
Ištirpęs teka vandenin smėlys,
Ir žalsvos epušės, kaip mergos šveplos,
Žaliais liežuviais plepa pakely.
Nuo rytmečio dangaus akvamarino
Nušluosto vėjas dulkes debesų.
Nors vakar pušys liūdesiais marinos,
Spygliais prismaigstė šiandie daug rasų.
Melsvai sustingusioj dangaus apylinkėj
Miškų banga atsimuša žaliai.
Balta avis ties upeliu pasilenkia,
Ir skystas stiklas plakas skrituliais.
Koks rūkas!Saulė žemės nebemato ,
Ant kadagių iškritusi rasa
Atvėrė paslaptingą vorų darbą-
Sužibusių lizdelių puošmena!
Einu pro liepos dar neapšviestu šešėliu ,
Voratinklius pajudinti bijau ,
Kad netrukdyčiau miego šeimynėlei-
Gal ten mažylių yra daug?
Kai saulė dar aukščiau į dangų pasikėlė ,
Miglas išsklaidžiusi nusišypsojo pagaliau ,
Širdis nuo nerimo atlėgo, džiaugsmas prisikėlė-
Tokių rytų juk bus dar daug.
2008
Išaušta vienas rytas,
Su pelenais maišytas –
Ir tu, toksai nevykęs
To ryto atspindys,
Užsidedi kepurę,
Nors bryliai jos paniurę,
Į veidrodį pažiūri
Ir pasakai – kvailys!
Dar vienas rytas
randa berašantį.
Dar vienas diena
prabėga sapne.
Dar vienas vakaras
randa beprašantį,
kad dar vienas
rytas rastų mane.
1996 m.
Voratinklius rasa jau puošia sidabru,
Liurlena gervės palei žemę.
Ropoja skruzdėlytė berželiu,
Upelis vėl pavėsyje čiurlena.
Išaušo jau kita diena.
Nauja viltis manoj širdy rusena.
Jau saulė kviečia mus sava galia
Laukų platybėn, kur jinai gyvena…
1d klasė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Saulėta nuotaika- lyg burtai.
Keri pavasario aušra.
Auksiniai saulėtekio vartai-
Kopa aukštyn- rytas aušta.
Aukso dulkės skraido ore.
Dangaus lopinėly aukštai
Ir melsvėjančiame ežere
Plaukia debesų laivai.
1d klasė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Saulė teka. Išaušo rytas.
Gaidys atsikėlęs pirmas
Užgieda įprastinę giesmę
Ir kelia iš gilaus miego.
Toli klony mūkia karvė
Ir iš tvarto girdėt
Neramus kriuksėjimas –
Jie dar negavo pusryčių.
Po rytinių darbų trobelėje ant stalo
Laukia šilti kaimiški pusryčiai:
Sviestas, sūris, stiklinė pieno
Ir šviežiai iškepta duonelė.
Taip rytas atrodo kaime.
Taip prasideda dar viena diena.
Rytas kaip ir visi,
Bet kaime jis gražiai skamba.
Prienų ,,Ąžuolo” vidurinė mokykla
Prienų rajonas
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Teka ryto saulužėlė,
Glosto plaukus manus.
Kelia girią, tamsų šilą,
Mažą Prienų parką.
Liečia didelį malūną,
Jo melsvus sparnus.
Purena paukštį iš lizdelio,
Skrist į rytmečio padangę.
Šypsos parko upeliukui,
Jo raiboms bangelėms.
Budiną vabaliuką
Iš miegų giliausių.
9 klasė
„Ąžuolo” vidurinė m-kla
Prienų rajonas
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2002”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Upeliai bunda, klega gervės,
Pasaulis bunda, rytą kelia.
Upokšniai gurga, akys raibsta,
Nuo milijono tūkstančio gėlių.
Žali medeliai, žiedą purto,
Rasa gaivina biteles.
Pasaulis bunda, rytą kelia,
Nuo milijono tūkstančio garsų.
Saulėlydis dangui auksinis,
Kalnai, kalneliai milžinai.
Pasaulis bunda, rytą kelia,
Nuo milijono tūkstančio kalnų.
Ir žmonės kelia, darbus dirba,
Vaikai dar miega sapnuose.
Pasaulis bunda, rytą kelia,
Nuo milijono tūkstančio žmonių.
Ih klasė
„Žemaičio” gimnazija
Raseinių rajonas
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2002”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
XV.
Bijau pažadinti, šį reginį pažinęs:
Dalis tavosios sielos skrist į rojų geidžia,
Kita dalis tau bruožus dieviškai pakeičia,
Kaip saulės veidas lengvą debesį auksinis
Tu jau atsidusai, ir spindulys rytinis
Tau veidą palietė; šviesa akis įžeidžia,
Aplink išdykėlė įkyriai musė žaidžia,
Jau saulė languose, o aš tau prie krūtinės.
Man drąsą atėmė tavieji bruožai brangūs.
Aš drovų klausimą nešu neišsakytą:
Ar pabundi laiminga? Niekas nepakito?
Puiki diena! Neleisi pabučiuoti rankos?
Jei liepsi man išeiti, eisiu; apsirengus
Man pasirodyk – palinkėsiu labo ryto.