Vieta po saule
Kada miške pasidarbuoja šaltis
Ir gruodas daigsto kerpėms kojų pirščiukus ,
Jos, išsigandusios sniegelio balto ,
Pasilypėja kuo aukščiau-net į medžius.
Kiti ant kelmo prisiglaudžia
Ir žiūri,kas čia žiemą bus…
Gal samanos apsaugos galvas-
Dar išsigelbės ,nepražus…
O dar kitiems- vien žemė draugas ,
Tarsi saulutės spindi tarp spyglių …
Aplink- rudų šakelių aibė ,
O žalios -tik eglutės ir šluotelės pataisų.
Kukurdvelkiams nebaisūs šalčiai-
Seniai pasėjo sporas-vaikučius .
Ir aš dažnai po mišką vaikštau ,
Gal ieškau savo vietos ir tarp jų…