Dangus

  • Dangus

    Į vaiskų dangų bėga medžiai
    Skandindami šakas lyg vandenin ,
    Mažyčiai debesėliai išsisklaido ,
    Kada klevų malda pasikelia aukštyn.
    Gal jie švelnumo saulės prašo
    Ir šilumos,gerumo artimų akių ,
    O medžiai- taip arti viens kito ,
    Rodos,gali spausti draugui ranką
    Ir pasiguosti,jeigu būna per sunku…
    Dalintis galima ir džiaugsmą ,
    Dangaus prašyti mėlynų spalvų ,
    O medį švelniai apkabinti –
    Sugrįš malda jo liemeniu
    Su lašančiu lietaus lašu-medum…
    2008

  • Žvelgiant į dangų

    Aš girdžiu garsus iš toli,
    Tai daina, ją dainuoja savi.
    Ten aukštai nežinioj plačioj,
    Skamba varpas, lyg širdy manoj.
    Galingos stygos saulės spindulių,
    Jas liečia vėjas bučiniu švelniu.
    Suskamba auksiniu garsu,
    Erdvė pilna vaiskių spalvų.
    Nėra ribų, nėra krantų, nėra šešėlių ir šalnų,
    Yra tik begalė garsų, pulsuojančių vienu ritmu.
    Ir aš esu, ir aš skrendu juokingi ir lengvu oru…
    Žinau, kad grįžti reiks žemyn, todėl sukuosi vis greityn…
    Daina nutilo, liko vėjas, krūtinėj deganti širdis,
    Dar mano laikas neatėjęs,
    Galiu tiktai pravert duris.

    Irena Barvydė „Gyvenimo gėlė”
    ISBN 9986-848-38-5

  • Nakties dangus

    Toksai šviesus nakties dangus
    Ir žvaigždės tokios blyškios.
    Jis uždengia laukus margus
    Ir šviečia ryškiai ryškiai…

    Atgimusi žvaigždė mirksėti ėmė-
    Manydama- akimirksnį pagaus,
    O debesų kepurė vandens pasisėmė
    Ir briliantai biro iš dangaus…

    Bet liūdnas šįvakar mėnulis
    Užmigdė visas žvaigždeles.
    Jau ir lietus nustojo lijęs-
    Užmerkė savas akeles…

    1d klasė

    Jaunųjų respublikos kūrėjų
    “Poezijos rudenėlis 2001”,
    skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

  • Kas kam, o man dangus

    Kas kam…o man dangus,
    man rūpi dar svajonės.
    Kas kam…o aš žmogus
    ištirpusioj tikrovėj.
    Aš gyvenu dangaus širdim,
    regiu tyru jo žvilgsniu.
    Kas kam…o aš tikiu,
    kad žodžiais jis prabiltų…
    Paukščiu nuskrisiu lig dangaus
    ir švelniai pabučiuosiu
    į tyrą skruostą debesų,
    į žydrą paukščių juostą.
    Kas kam…o man dangus
    viršesnis negu žemė.
    Kas kam…o aš tikiu
    jo dieviškąja galia.

    Jaunųjų respublikos kūrėjų
    “Poezijos rudenėlis 2001”,
    skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

  • Dangus ir žemė

    Kai dangų uždengia skliautas
    Padangė sumirga žvaigždėm
    Žemelė mažutė užmiega
    Ir leidžias sapnų ji gelmėm

    Žemelė gražutė sapnuoja
    Kad valgo skanius pyragus
    Ir girias visaton nuskridus
    Kad skruostus nudažo rausvus

    5 a klasė
    Radvilėnų vidurinė m-kla
    Kauno rajonas

    Jaunųjų respublikos kūrėjų
    “Poezijos rudenėlis 2002”,
    skirtas poeto J. Graičiūno atminimui