Sapnai

  • Sapnas

    Nenorėjau pabusti iš sapno,
    Vis galvojau, jog Tu dar šalia.
    Supratau, kad Tavasias aš lūpas
    Bučiavau tiktai tąkart sapne.

    Tik pabudus galėjau svajoti,
    Kad tas sapnas realybė tikra,
    Bet tuomet aš per degančią širdį
    Paskendau giliose mintyse…

    Bėgo dienos, bėgo naktys…
    Vis sunkiau manoj širdy,
    Man pabudus žibėjo akys,
    Tavo veidas atminty…

    Kaip norėčiau apkabinti
    Ir parodyt, kaip myliu…
    Bet kolkas esu bejėgė,
    Tavęs laukiu, nes tikiu.

    Mintimis surasiu žvaigždėtąjį kelią,
    Kad žybėčiau kasnakt žvaigždėmis.
    Aš ilgiuosi Tavęs, mano meile,
    Tyliai spurda manoji širdis.

    2009-01-22

  • Sapnų ir Svajonių erdvės

    Mano mintys sapnuose,
    Aš regiu juose Tave!
    Pabundu su šypsena
    Ir man gera širdyje!

    Kol žinosiu, kad myliu
    Tol svajosiu, nes tikiu
    Jog laiminga aš esu
    Ir sapnų erdves jaučiu.

    Su ryto giedra,
    Su saulės šviesa
    Aš noriu pakilt
    Ir degt ugnimi …
    Mylėti karščiau,
    Už dangų aukščiau,
    Platybes pajust
    Ir vėjus nupūst!

    Aš suprantu, kad Tau patinku,
    Aš tai žinau ir man džiugu.
    Tik kartais liūdna ir niuru,
    Kai nematau tavų akių.

    Tuomet aš tyliai nugrimstu
    Į savo slėnį tų minčių,
    Kurias mes kuriame abu.

    Kaskart Tave sapnuos regiu
    Ir vis karščiau, stipriau myliu.
    Tuomet mana širdies svaja
    Prabyla meile kupina…
    Užlieja širdį ir jausmus,
    Palieka nekviestus džiaugsmus.

    2008-04-14

  • Sapnas

    Aš sapnavau peizažą lyg El Greco:
    Danguj, žalsvam stikliniam debesy,
    Atsispindėjo kalnas ir šviesi
    Žaibų srovė, – ir nebebuvo nieko,

    Kas skirtų žemę nuo dangaus. Many
    Taip pat atsimuša kalnai ir upės,
    Ir supas paukštis, ant šakos nutūpęs,
    Ir plaukia žydros žuvys vandeny

    Manosios sielos. Vaikščioju po rojų
    Ir giesmes angelo paskui kartoju.

  • Sapnas

    Prie tavo kojų glaudžiuos: tu – karalius, aš – vergė.
    Už tavo sosto slėpiuos: tu- baltasis, aš – negrė.
    Tarp daugybės kitų, jaunų, mergaičių iš viso pasaulio,
    Aš buvau tik viena juoda, lyg niekad nemačius saulės.

    Nupirkai tu mane Kašmyre ant balto žirgo atjojęs,
    Palikai mane savo sode, kur erškėtrožių tvoros šakojas.
    Meilė šaukė, sujungė abu: juodą baltą kūnus supynė,
    Nerandu aš žodžių tokių, kad jausmų apsakyčiau gylį.

    Mergaitė juoda, lyg naktis, berniukas, lyg spindulėlis,
    Vergovės nebematys, apsaugos karalius – tėvas.

    Irena Barvydė „Gyvenimo gėlė”
    ISBN 9986-848-38-5

  • Kūdikio sapnas

    Mano gyvenimo pirmuose žingsniuose
    Užmigęs, nubudau žieduos.
    Ir sapnas kūdikio nuskrido,
    Palikęs pabučiavimus veiduos.

    Ir pamiršau, ką sielai jis kalbėjo,
    Ir atsiminti niekaip negaliu –
    Tiktai į dangų, į žvaigždes pasižiūrėjęs,
    Imu ilgėtis jų.

    Tada tikiu, kad paskutinę mano valandą
    Kūdikio sapnas vėl pasivaidens…
    Tik bus jau po pavasario, po vasaros,
    Jau bus ir po vėlybojo rudens.

    Žemė. Poezijos antologija – Vilnius: Vyturys, 1991.

  • Sapnų naktis

    Kur tik beeisi,
    Visur vien tamsa,
    Tik dangų nušviečia
    Žvaigždžių tyluma.

    Jos mirga spalvotai
    Ir žybsi kantriai,
    Kol tu užsimerki
    Lėtai ir saldžiai.

    Tu kyli į dangų
    Pažvelgt iš arčiau,
    Kas buvo, yra
    Ir kas bus daug toliau.

    Keliauki kasnakt
    Šiuo keliu šviesulių
    Ir niekad neliesk
    Tų tamsiųjų erdvių.

  • Sapnai

    Kiekviena naktis įtraukia mus
    Į spalvotus, žaismingus sapnus.
    Vėl pasinersiu į spalvotą šalį,
    Ten trukdyti svajoti niekas negali.

    Kur pamiršti visas bėdas,
    Kur gali pasijusti visiškai laisvas.
    Kur nėra nei skausmo, nei kančių,
    Kur kaskart gali pabūti svečiu.

    1k klasė

    Jaunųjų respublikos kūrėjų
    “Poezijos rudenėlis 2001”,
    skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

  • Tu sapnavai

    Tu sapnavai, kad Dievas tu esi
    Ir kad pušų pavėsy amžiais karaliauji.
    Tu sapnavai – paklūsta tau visi
    Ir tu niokoti, griauti niekad nesiliauji…

    Tu sapnavai nusvirusias, nudžiūvusias šakas –
    Tu viską naikinai, kad vėl sukurtum
    Siaubingai dvokiančią alėją…
    Bet nubudai… ir supratai, kad karaliauja tas,
    Kurį sapne tu sunaikint norėjai…

    3k klasė

    Jaunųjų respublikos kūrėjų
    “Poezijos rudenėlis 2001”,
    skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

  • Sapnas

    Naktį ramią, tylią
    Sapnavau gėlių laukus.
    Man atrodė, kad tai tikra,
    Bet tai tik sapnas nuostabus.
    Plasnojo, skriejo jis toli,
    Aplankė ir kitus vaikus.
    Sapnu tikėjau, gėles rinkau,
    Drugelį margą vis vaikiau.
    Piešiau gėles ir plaštakes,
    Raudoną saulę vakare…
    Bet pabudau ir supratau,
    Kad šitaip būna tik sapne.

    8b klasė

    Jaunųjų respublikos kūrėjų
    “Poezijos rudenėlis 2001”,
    skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

  • Ligonio sapnas

    Ir rodos…
    Vėl aidi
    Tais ilgais koridoriais…
    Iki skausmo ilgais,
    Ligi beprotybės..

    Kas žingsnį…
    Saldų ir skaudų…
    Per pragarą
    Ir rojų…
    Į save…

    Jaunųjų respublikos kūrėjų
    “Poezijos rudenėlis 2001”,
    skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

  • Variacijos sapno tema

    Aš paliečiu sapną.
    Daugiau negaliu
    Laukti tavęs.
    Man baisu,
    Kad liksiu viena.
    Nesuprantu,
    Kodėl nesirodai?
    Kur tu?

    Palikau už savęs
    Visus kelius.
    Nėra prasmės
    Grįžti,
    Nes nebėra
    Laiko,
    Nėra erdvės,
    Nėra oro,
    Nėra kuo
    Kvėpuoti,
    Gali uždusti
    Nuo savęs.

    Nebėra laiko,
    Nėra erdvės,
    Nėra oro,
    Nėra vandens,
    Nėra ugnies,
    Nėra žemės,
    Nėra akmens.
    Nėra ko
    Įkvėpti.
    Nėra kuo
    Suvilgyti lūpų.
    Nėra prie ko
    Sušilti.
    Nėra kur priglausti
    Savo pavargusią
    Galvą.

    Pas tave dar liko
    Vienas mano sapnas.
    Gali jį pasilikti,
    Bet žinok, kad
    Aš nebeprisimenu,
    Kaip sapnuoti.
    Galbūt, kai sutiksiu
    Tave,
    Tu man grąžinsi
    Šią paslaptį

    Negaliu saapnuoti.
    Nebemoku.
    Negaliu sapnuoti,
    Nes mano sapnas
    Nesaugomas.
    Nėra kas saugo.
    Nėra kam padėti
    Galvą ant kelių,
    Nėra prie ko
    Prisiglausti,
    Nėra kas pabučiuotų
    Į kaktą,
    Padovanotų žvaigždę
    Ir palinkėtų
    Labos nakties.

    Aš laukiu
    Kada ateisi
    Į mano sapną.
    Mano sapnas
    Atviras.
    Ateik.
    Ateik šią naktį.
    Aš lauksiu.

    2GD(10) klasė
    „Žiburio” gimnazija
    Prienų rajonas

    Jaunųjų respublikos kūrėjų
    “Poezijos rudenėlis 2002”,
    skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

  • Baltas sapnas

    Mano Meile, jau seniai baltas sapnas
    giedojo man giesmę. Aš buvau maža,
    maža ir laukiau Tavęs, mano Meile.
    Kol sapnai dar many, kol many
    ta šviesa, kuri sklinda iš Tavo
    akių, aš šnabždu vienui viena:
    mano Meile, mes dviese.
    Jei delnu galėsi išgąsdinti liūdesį,
    jei galėsi paguosti žodžiu, prikelti
    žvilgsniu, jei kūnu galėsi pakelt
    lig dangaus, visų pirma išgydyk mane
    nuo vienatvės.

    Mažuti, kur esi, kad tyla apgyvendinti
    žmonės, sulipę ant postamentų, diktuoja
    mokslą mylėti. Mažuti, aš
    Tave apkabinsiu ir viskas jau bus Tavyje.
    Vien savęs aš nenoriu mylėti.

    R.Danytė