Sapnas

Sapnas

Nenorėjau pabusti iš sapno,
Vis galvojau, jog Tu dar šalia.
Supratau, kad Tavasias aš lūpas
Bučiavau tiktai tąkart sapne.

Tik pabudus galėjau svajoti,
Kad tas sapnas realybė tikra,
Bet tuomet aš per degančią širdį
Paskendau giliose mintyse…

Bėgo dienos, bėgo naktys…
Vis sunkiau manoj širdy,
Man pabudus žibėjo akys,
Tavo veidas atminty…

Kaip norėčiau apkabinti
Ir parodyt, kaip myliu…
Bet kolkas esu bejėgė,
Tavęs laukiu, nes tikiu.

Mintimis surasiu žvaigždėtąjį kelią,
Kad žybėčiau kasnakt žvaigždėmis.
Aš ilgiuosi Tavęs, mano meile,
Tyliai spurda manoji širdis.

2009-01-22

Sapnų ir Svajonių erdvės

Sapnų ir Svajonių erdvės

Mano mintys sapnuose,
Aš regiu juose Tave!
Pabundu su šypsena
Ir man gera širdyje!

Kol žinosiu, kad myliu
Tol svajosiu, nes tikiu
Jog laiminga aš esu
Ir sapnų erdves jaučiu.

Su ryto giedra,
Su saulės šviesa
Aš noriu pakilt
Ir degt ugnimi …
Mylėti karščiau,
Už dangų aukščiau,
Platybes pajust
Ir vėjus nupūst!

Aš suprantu, kad Tau patinku,
Aš tai žinau ir man džiugu.
Tik kartais liūdna ir niuru,
Kai nematau tavų akių.

Tuomet aš tyliai nugrimstu
Į savo slėnį tų minčių,
Kurias mes kuriame abu.

Kaskart Tave sapnuos regiu
Ir vis karščiau, stipriau myliu.
Tuomet mana širdies svaja
Prabyla meile kupina…
Užlieja širdį ir jausmus,
Palieka nekviestus džiaugsmus.

2008-04-14

Sapnas

Sapnas

Aš sapnavau peizažą lyg El Greco:
Danguj, žalsvam stikliniam debesy,
Atsispindėjo kalnas ir šviesi
Žaibų srovė, – ir nebebuvo nieko,

Kas skirtų žemę nuo dangaus. Many
Taip pat atsimuša kalnai ir upės,
Ir supas paukštis, ant šakos nutūpęs,
Ir plaukia žydros žuvys vandeny

Manosios sielos. Vaikščioju po rojų
Ir giesmes angelo paskui kartoju.

Sapnas

Sapnas

Prie tavo kojų glaudžiuos: tu – karalius, aš – vergė.
Už tavo sosto slėpiuos: tu- baltasis, aš – negrė.
Tarp daugybės kitų, jaunų, mergaičių iš viso pasaulio,
Aš buvau tik viena juoda, lyg niekad nemačius saulės.

Nupirkai tu mane Kašmyre ant balto žirgo atjojęs,
Palikai mane savo sode, kur erškėtrožių tvoros šakojas.
Meilė šaukė, sujungė abu: juodą baltą kūnus supynė,
Nerandu aš žodžių tokių, kad jausmų apsakyčiau gylį.

Mergaitė juoda, lyg naktis, berniukas, lyg spindulėlis,
Vergovės nebematys, apsaugos karalius – tėvas.

Irena Barvydė “Gyvenimo gėlė”
ISBN 9986-848-38-5

Kūdikio sapnas

Kūdikio sapnas

Mano gyvenimo pirmuose žingsniuose
Užmigęs, nubudau žieduos.
Ir sapnas kūdikio nuskrido,
Palikęs pabučiavimus veiduos.

Ir pamiršau, ką sielai jis kalbėjo,
Ir atsiminti niekaip negaliu –
Tiktai į dangų, į žvaigždes pasižiūrėjęs,
Imu ilgėtis jų.

Tada tikiu, kad paskutinę mano valandą
Kūdikio sapnas vėl pasivaidens…
Tik bus jau po pavasario, po vasaros,
Jau bus ir po vėlybojo rudens.

Žemė. Poezijos antologija – Vilnius: Vyturys, 1991.

Sapnų naktis

Sapnų naktis

Kur tik beeisi,
Visur vien tamsa,
Tik dangų nušviečia
Žvaigždžių tyluma.

Jos mirga spalvotai
Ir žybsi kantriai,
Kol tu užsimerki
Lėtai ir saldžiai.

Tu kyli į dangų
Pažvelgt iš arčiau,
Kas buvo, yra
Ir kas bus daug toliau.

Keliauki kasnakt
Šiuo keliu šviesulių
Ir niekad neliesk
Tų tamsiųjų erdvių.

Sapnai

Sapnai

Kiekviena naktis įtraukia mus
Į spalvotus, žaismingus sapnus.
Vėl pasinersiu į spalvotą šalį,
Ten trukdyti svajoti niekas negali.

Kur pamiršti visas bėdas,
Kur gali pasijusti visiškai laisvas.
Kur nėra nei skausmo, nei kančių,
Kur kaskart gali pabūti svečiu.

1k klasė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Tu sapnavai

Tu sapnavai

Tu sapnavai, kad Dievas tu esi
Ir kad pušų pavėsy amžiais karaliauji.
Tu sapnavai – paklūsta tau visi
Ir tu niokoti, griauti niekad nesiliauji…

Tu sapnavai nusvirusias, nudžiūvusias šakas –
Tu viską naikinai, kad vėl sukurtum
Siaubingai dvokiančią alėją…
Bet nubudai… ir supratai, kad karaliauja tas,
Kurį sapne tu sunaikint norėjai…

3k klasė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Sapnas

Sapnas

Naktį ramią, tylią
Sapnavau gėlių laukus.
Man atrodė, kad tai tikra,
Bet tai tik sapnas nuostabus.
Plasnojo, skriejo jis toli,
Aplankė ir kitus vaikus.
Sapnu tikėjau, gėles rinkau,
Drugelį margą vis vaikiau.
Piešiau gėles ir plaštakes,
Raudoną saulę vakare…
Bet pabudau ir supratau,
Kad šitaip būna tik sapne.

8b klasė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Ligonio sapnas

Ligonio sapnas

Ir rodos…
Vėl aidi
Tais ilgais koridoriais…
Iki skausmo ilgais,
Ligi beprotybės..

Kas žingsnį…
Saldų ir skaudų…
Per pragarą
Ir rojų…
Į save…

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui