Mano gyvenimo pirmuose žingsniuose
Užmigęs, nubudau žieduos.
Ir sapnas kūdikio nuskrido,
Palikęs pabučiavimus veiduos.

Ir pamiršau, ką sielai jis kalbėjo,
Ir atsiminti niekaip negaliu –
Tiktai į dangų, į žvaigždes pasižiūrėjęs,
Imu ilgėtis jų.

Tada tikiu, kad paskutinę mano valandą
Kūdikio sapnas vėl pasivaidens…
Tik bus jau po pavasario, po vasaros,
Jau bus ir po vėlybojo rudens.

Žemė. Poezijos antologija – Vilnius: Vyturys, 1991.