Bučiniai

  • Bučinys

    Bučinys –
    Kad prakalbėtum,
    Kai per daug slogi tyla.
    Bučinys –
    Kad patylėtum,
    Kai šneka nebemiela.

    Bučinys –
    Kad atsibustum
    Iš sapnų ir nebūties.
    Bučinys –
    Kad vėl užpūstum
    Žiburį…
    Labos nakties!

    Bučinys –
    Atskleidęs tiesą.
    Įspėjimo bučinys,-
    Kad žinotum, jog išblėso
    Tavo židinio ugnis.

    Bučinys –
    Aistrų verpetas.
    Bučinys –
    Tyli versmė.
    Viešas pergalės paradas.
    Šventas aktas.
    Nuodėmė.

    Bučinys –
    Pasidavimas.
    Atspaudas:
    Tu kalinys!
    Bučinys –
    Šviesus žaidimas.
    Juodas judo bučinys.

    Bučinys –
    Bjauri vagystė.
    Ar gražiausia dovana.
    Nuoširdumas.
    Apgavystė.
    Meilės prievolė.
    Daina.

    Niekas bučinys.
    Ir viskas.
    Žmogų prikelia
    Arba
    Jį pražudo…
    Bučinys juk daugiareikšmis,
    Kaip kalba.

  • Pabučiavimas

    Žiedelių pasaka –
    Jos pusnyje
    Nusiprausiau
    Ir nusimaudžiau;
    Tik apipylė jie mane
    Gaiviu kvapu.
    Žiedų rausvųjų vainike
    Paskendo mano veidas
    Ir iš svajų išbristi
    Jau nebegaliu…
    Lyg mano galvą
    Tebeglosto Tavo rankos
    Ir skruostuose
    Po žiedą raustančių
    Ir tviskančių jausmų –
    Čia taip šviesu…
    Nurimo širdyje –
    Prisiglaudžiau
    Ir užsimerkiau…
    Kiek daug ant lūpų
    Bučinių.

  • Tikrosios meilės bučinys

    Nuodingas obuolys, princesė ir mirtis.
    Taip netikėta, panika aplinkui.
    Nejau daugiau jos veido jau nebematys?
    Kodėl ir kas tą lemtį jai parinko?

    Visi sujudo: reikia priešnuodžių gerų
    Merginą gelbėti iš šalto miego.
    Greičiau vaduot iš raganos kerų,
    Grąžinti juoką jai, kurį taip mėgo.

    Kažkas tarytum jį pastūmė: „Ko bijai?
    Eik, maldą sukalbėk šalia suklupęs.
    Gal paskutinė tavo dovana bus jai
    Tas vienas karštas bučinys į lūpas.”

    Pro minią brovės. Nesvarbu, kas ką sakys.
    Apdujęs ėjo lyg po karšto vyno.
    Nuo meilės bučinio pravėrė ji akis
    Ir mylimojo kaklą apkabino.

    2010-01-04

  • Prancūziškas Bučinys

    Tave aplankė šviesa, kai tu miegojai,
    kažkas aklai vėl patikėjo, o tu suabejojai,
    ir likai sveikas neapgautas lig aušros,
    nes norisi išgerti ryto rasą.

    Kam laiką skirstyti į dabartį ir ateitį?
    jei ši diena sugriauna svajones,
    kam mirtį prikelti tęsti
    kelionę amžiną arčiau savęs?

    Tik prisiminimus valgydamas,
    negyvensi kaip visi,
    išmoksi keisti, spręsti, kurti,
    apsidairyk, o kur kiti?

    Gal negalvoji taip geriau,
    ir nebelieka laiko stoti,
    keliaujame visi toliau,
    skirtingai norisi svajoti.

    Vėl šukės renkasi į butelį,
    ir kopos keičiasi kaip nuotraukos kine,
    tik sustabdykit laiką, noriu išsirėkti,
    o labas rytas! kuo vardu?
    ar gera buvo su manim nakčia?

    2009-01-24

  • Raudonas bučinys

    Ak, tos širdelės, širdelės –
    didelės ir mažos,
    raudonos ir dailios,
    bučiniais meilios.

    Gal ten aukštai, aukštai,
    yra meilės kalnai?
    Ten užkopti gali ir Tu,
    jei pasitiki Valentinu.

    Juk vasario vidury
    meilės sūkury
    raudoną bučinį
    ir Tu turi…

    Siunčiu jį švelnų, šiltą,
    baltam sniege tik padabintą,
    mažoj balutėj atspindėtą,
    stogų varveklyje paslėptą.

    Ir tik tokiu puikiu laiku,
    kai meilės šiandien taip gausu,
    ir tyliai
    tyliai
    myliu
    Tau
    ta
    riu
    *

    2009-02-14

  • Bučinys

    Ateik su tamsa, kai vėl panirsiu sapne…
    Kad girdėčiau tavo žodžius, tavo balsą…
    Jis toks svaigus…
    Ir gerai, kad nežinau kas tu,
    Ir gerai, kad yra paslaptis…
    Aš tik jaučiu tave nors nematau…
    Tu čia visada šalia…
    Nesvarbu koks tavo vardas, nesvarbu kas tu…

    Ir kai sapnas apgaubia mane,
    Tu ateini pro rūką…girdžiu žingsnius…
    Ir tas kvapas…tavo kvapas jis toks saldus…
    -Kas tu?
    -Šššš… tu žinai kas aš….mano angele…
    Tolimesnius žodžius užgožia bučinys…
    Jis toks stiprus ir karštas- ir aš skrendu…
    Skrendu su tavimi…
    Tolyn už horizonto, tolyn link saulės…
    Link kaitros…

    -Kodėl pradėjai tolti?
    Kodėl pranyko saulė?
    -Pats laikas tau prabusti…
    Ir prabundu… viena…
    Ir vėl gyvenu sapno nuotrupom apie tave…
    Kodėl aš negaliu miegot ir nepabusti?
    Gal likčiau amžinai su tavimi?
    Deja, tokia lemtis…

    Ir kai pradingsta noras man gyventi…
    Kažkur suskambo telefonas…
    Jis skamba o aš tyliu…
    Kodėl negali jis nutilti?…
    Pakeliu…
    -Klausau?
    Tyla…tik kvėpavimas kitapus..
    -Klausau?
    -Labas rytas…mano angele…
    -Tai tu?
    -Aš visada su tavimi…
    Ir vėl tyla…ir vėl viena…
    Ir nors nežinau kas tu, bet dabar žinau kad tai tikra…

    2010-02-08

  • Angelo bučinys

    Bučinį angelo balto
    Skraidinau balto pūko sparnais,
    Tyrą, nesuterštą keršto,
    Rytmečio gelsvo skliautais…

    Rausvą it kaktuso žiedą,
    Kvapnų, kaip bičių medus.
    Skriejau per rytmečio pievą,
    Gerdama ryto kvapus.

    Perskriejau išilgai pievą,
    Pamečiau rojaus lašus,
    Bučinį angelo balto
    Vis dar nešiausi delnuos…

    Saugau it šventąją ugnį
    Bučinį savo delnuos,
    Kantriai ir tyliai belaukiant,
    Kolei širdis uždainuos…

    2008-04-02

  • Jaunystės bučiniai

    Tavo bučinius karštus,
    lyg vyno taurę išgėrus,
    ilgai vis jaučiau.
    Apsvaigino.
    Jie mane apsvaigino
    už šimtmečio vynus
    labiau…
    Vėl pareičiau, –
    parbėgčiau iš didelio kelio,
    su troškuliu sielos giliu,
    kad galėčiau,
    kad galėčiau išgerti,
    lyg laimės taurelę
    tavo pora karštų
    karštų bučinių…

    2010-08-29

  • Bučinys

    Bučinys tam, kad žinotum-
    myliu, ir niekada to nepamirštum.
    Bučinys tam, kad ištrintum
    visą skausmą ir laimės pririnktum.

    Bučinys tam, kad prabiltum
    ir už kvailą žodį atleistum.
    Bučinys tam, kad nutiltum
    ir dar vieno užsigeistum.

    Bučinys tam, kad išeitum,
    bet manęs niekada nepaliktum.
    Bučinys tam, kad sugrįžtum
    ir per nakt kartu pasiliktum.

    Bučinys tam, kad nubustum
    ir rytą šypsniu pasitiktum.
    Bučinys tam, kad užmigtum
    ir naktį mane susapnuotum.

    Bučinys tam, kad geistum
    ir niekada nenustotum.
    Bučinys tam, kad atvėstum,
    bet ne tam, kad užgęstum.

    Bučinys tam, kad numirtum
    ir mylintis vėlei sugrįžtum.
    Bučinys tam, kad gyventum
    ir visą meilę priimtum.

    Bučinys tam, kad laimėtum:
    jausmais protą nurungtum.
    Bučinys tam, kad praloštum
    ir savo širdžiai pasiduotum.

    Bučinys tam, kad pavogtum
    mano širdi, bet jos nedaužytum.
    Bučinys tam, kad dovanotum
    man savąją ir neatsiimtum.

    Bučinys tam, kad mylėtum
    ir tai sau pripažintum.
    Bučinys tam, kad nekęstum,
    bet sau tik meluotum.

    2009-04-30

  • Pirmas meilės bučinys

    Šalin, kliedesiai skystapročių pamaivų,
    Rimuotų kvailysčių ir meno pilni!
    Svaiginančios meilės alsavimą gaivų
    Pajusiu tik meilės pirmam bučiny.

    Tau daros koktu nuo saldžių pastoralių,
    Tau pykina širdį sonetai liūdni?
    Ugningo jaunatviško polėkio galią
    Pažinsi vien meilės pirmam bučiny.

    Jei gerosios mūzos tau priešintis ima,
    Jei tu su jomis vis rečiau sueini,
    Tau pats Apolonas neduos įkvėpimo:
    Ieškokis jo meilės pirmam bučiny.

    Bekraujį rašeivų surūgusių meną
    Lai giria davatkos ir lepšiai seni!
    Iš mano gi lūpų daina lai srovena,
    Užgimusi meilės pirmam bučiny.

    Laukai, piemenaičiai idiliško kaimo!
    Visa ta Arkadija jūsų švelni
    Manęs nebejaudina. Žemės palaimą
    Atrasiu tik meilės pirmam bučiny.

    Jūs sakote: sunkiai gyvenimas klojas,
    Kamuoja mus bėdos, vargai amžini…
    Bet jūs netikėkit, jog prarastas rojus:
    Jis gyvas dar meilės pirmam bučiny.

    Kai tu, o jaunyste, lyg sapnas praeisi
    Ir aistros seniai bus atvėsę many,
    Ilgai aš minėsiu, kiek džiaugmo kadaise
    Patyriau aš meilės pirmam bučiny!

    Ištrauka iš Dž. Bairono „Pirmas meilės bučinys”

  • Pabučiavimas

    Pabučiavimas tavo buvo karštas ir trumpas,
    Ir kaip žaibas staigus, ir svaigus kaip naktis-
    O galinga pagunda!- ir šventieji suklumpa…
    Pabučiavimas tavo – pavogta kibirkštis.

    Negaliu aš pamiršti tų įkaitusių lūpų-
    Jos išdegino žemę lig širdies gilumos!
    Ir beprotišku svaiguliu mintį užsupo-
    Ji kaip vergė prie tavęs naktį dieną rymos.

    Ne gyvatė įkando-karštos lūpos bučiavo!
    Ligi kaulų nusmilko šiurpulinga šalna-
    Negaliu aš pamiršti…Nes žinau, kad ir tavo
    Visos mintys ir aistros-bendro laužo liepsna!

1 2